„Lietuva – ne Meksika ir ne Brazilija, kad mums reikėtų milžiniškų latifundijų. Statistiškai gyvybingiausi šeimos ūkiai, valdantys kelis šimtus hektarų. 1 tūkst. hektarų šeimos ūkiui jau riba. Deja, spekuliacijos žeme procesuose dalyvauja ir Seimo bei Vyriausybės nariai, jiems skaidrumas nenaudingas“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas.
Anot jo, dabar žemdirbiai su įmonių grupėmis negali konkuruoti pirkdami ar nuomodami reikalingus plotus.
Verslininkai savo ruožtu sako, kad įstatymas, pagal kurį vienas asmuo gali turėti iki 500 hektarų žemės, pasenęs ir trukdo skaidriai plėsti ūkius.
„Manau, nuostata, kad negalima turėti daugiau nei 500 hektarų, jau pasenusi, ir nežinau, kam ji naudinga. Blogiausia, kad užsieniečiai, kurie agresyviai ateina į mūsų žemės ūkį, ir finansiniai investuotojai, kuriems sklypai reikalingi tik kaip investicija, bet ne gamybos priemonė, šią taisyklę sėkmingai apeina. Lietuviai ūkininkai tiesiog nesiima tokių manipuliacijų ir lieka nuošalyje“, – piktinosi „Agrokoncerno“ prezidentas Ramūnas Karbauskis.
„Skaičiuodami pagal nuosavą ir nuomojamą žemę, mes turime apie 29 tūkst. hektarų, tačiau pusę jos išnuomosime kitoms bendrovėms ir ūkininkams, likusią dalį dirbs mūsų bendrovės. “Agrokoncernas„ šiems metams Šiaulių rajone iš mūsų išsinuomojo kelis tūkstančius hektarų“, – sakė „Agrowill Group“ valdybos narys Vladas Bagavičius.
Jis teigė, kad tikisi, jog šiais metais „Agrowill Group“ žemės ūkis jau bus pelningas.
