Vilniaus miesto savivaldybė tiesiogiai valdo 13 įmonių (turi daugiau nei 50 proc. akcijų), šalia jų taip pat yra ir „Air Lituanica“, nors tiesiogiai sostinės savivaldybė nėra jos akcininkė. Lentelėje, kurioje pateiktas šių įmonių turtas, pardavimo pajamos, grynasis pelnas ar nuostolis, turto grąža, skaičiai labai įvairūs. Vis dėlto nemažai savivaldybės įmonių pagal 2014 metų duomenis dirbo nuostolingai. Tarkim, „Vilniaus šilumos tinklų“, kurie pinigus net skolino oro linijoms „Air Lituanica“, nuostolis pernai siekė 1,68 mln. eurų.
Nuostolingiausi – taksi ir oro linijos
Nuostolingai pernai dirbo ir dar kelios Vilniaus savivaldybės įmonės. „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų“ nuostolis siekė 0,04 mln. eurų, „Vilniaus miesto būsto“ – 1,15 mln. eurų. Tebeskaičiuojama, ar be nuostolių metus baigė ir „Vilniaus viešasis transportas“.
Tačiau įspūdingiausi skaičiai yra šalia dviejų bendrovių, kurios buvo įsteigtos praeitos kadencijos tarybai valdant miestą ir didžiausią iniciatyvą rodant buvusiam merui Artūrui Zuokui, pavadinimų. Taksi paslaugas tiekusi bendrovė „Vilnius veža“ 2014 metus baigė turėdama 3,61 mln. eurų nuostolių, o „Air Lituanica“ – net 10,27 mln. eurų nuostolių.
„Pirmoji įmonė, su kurios problemomis susidūrėme jau pirmąją darbo dieną balandžio 23-iąją, buvo „Vilnius veža“. Šios įmonės idėja priešpastatyti privačiam sektoriui paslaugą nebuvo gera, nes pagal Savivaldos pagrindų įstatymą savivaldybė neturi steigti tokių įmonių, kurios konkuruotų su rinkoje veikiančiomis įmonėmis, – apie taksi bendrovę pasakojo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė. – Žiūrint į „Vilnius veža“ situaciją, įmonė jau balandžio mėnesį buvo įsiskolinusi valstybei ir pradelsusi savo įsipareigojimus komercinio banko lizingo bendrovei.
Balandžio 23 dieną pastarosios vadovai informavo mus, kad pradelsimas yra tokio dydžio ir jo mažinimu beveik nebuvo rūpintasi, todėl banko lizingo bendrovė turi teisę perimti automobilius.“
Išeičių ieškota, bet bergždžiai
Atlikus vidaus auditą visa tai pasitvirtino, tad, anot A.Vaitkunskienės, nebeliko net galimybių bendrovės veiklą pertvarkyti ir toliau tęsti: „Blogiausias dalykas, užkirtęs mums kelią imtis bent laikinų priemonių, kad įmonė bandytų veikti sėkmingai toliau, buvo tas, kad buvo nustatyta, jog dalis įmonės lizinguojamų automobilių buvo pernuomoti kitam subjektui, negavus lizingo bendrovės leidimo. Tai užkirto kelią sėkmingiems, skaidriems tolesniems veiksmams.“
Visos lėšos, kurios buvo numatytos iš savivaldybės biudžeto įmonei „Start Vilnius“, kuri yra „Air Lituanicos“ akcininkė, buvo pervestos, nebuvo užlaikytas nė vienas litas lėšų, – sakė A.Vaitkunskienė.
Antroji įmonė, tapusi tikru akmeniu po naujosios valdžios kaklu, yra bankrutuojanti skrydžių bendrovė „Air Lituanica“.
A.Vaitkunskienė nesutinka su buvusio mero Artūro Zuoko teiginiais, kad bendrovės veiklą galima buvo tęsti – esą išeičių ieškota, kalbėtasi su Susisiekimo ministerija, konsultuotasi su kolegomis iš Latvijos ir Estijos.
A.Vaitkunskienė neigia ir kalbas, kad naujoji valdžia sustabdė mokėjimus, kurie buvo numatyti oro linijoms: „Visos lėšos, kurios buvo numatytos iš savivaldybės biudžeto įmonei „Start Vilnius“, kuri yra „Air Lituanicos“ akcininkė, buvo pervestos, nebuvo užlaikytas nė vienas litas lėšų.“
„Iš Vilniaus miesto savivaldybės per „Air Lituanicos“ steigėją „Start Vilnius“ oro linijoms iki šių metų gegužės 1 dienos buvo iš viso pervesta daugiau nei 13 mln. eurų. UAB „Air Lituanica“ nuostolis iki gegužės 1 dienos sudaro apie 19,7 mln. eurų. Grynasis veiklos nuostolis lyginant įmonės veiklos rezultatus su 2013 m. gruodžio 31 d. padidėjo per 14 mln. eurų“, – skaičius, kokius nuostolius nešė oro linijos, vardijo A.Vaitkunskienė.
Nuostoliai – daug didesni, nei numatyta
Administracijos direktorė nesutinka ir su A.Zuoko tvirtinimais, kad pagal oro linijų verslo planą bendrovė turėjusi būti nuostolinga kelerius metus, tad savivaldybė turėjusi ją remti. Anot A.Vaitkunskienės, verslo planas nebuvo tvirtinamas taryboje, nebuvo numatyta ir papildomų lėšų biudžete, tad reikėtų iš naujo svarstyti, ar atsipirktų dar papildomai investuotos lėšos į įmonę.
„Teigiama, kad pagal verslo planą reikia skirti papildomų lėšų, bet tokiu atveju reikia spręsti, ar tas verslo planas nuo pat pradžių buvo vykdomas taip, kaip turėjo būti vykdomas. Jis nebuvo taip vykdomas – įmonei dėl įvairių objektyvių priežasčių nepavyko pasiekti masto ekonomijos ir planuoto verslo plane finansinio rezultato“, – sakė A.Vaitkunskienė.
„Pasakysiu keletą skaičių: aviacijos ekspertų 2012 metais parengtame verslo plane prognozuotas finansinis rezultatas už 2013 metus turėjo būti 2,55 mln. eurų nuostolių, už 2014 metus – 3,03 mln. eurų nuostolių. Bet faktinis rezultatas iš tiesų verčia susimąstyti – už 2013 metus nuostoliai buvo daugiau nei 5 mln. eurų, dvigubai, nei buvo numatyta verslo plane. Už 2014 metus – 10,27 mln. eurų nuostolis, tad irgi gerokai didesnis, nei buvo planuota. Tad verslo planas turėjo būti arba laiku peržiūrėtas, arba dar anksčiau sprendžiama, kiek iš tikrųjų savivaldybė turi skirti iš biudžeto tokios įmonės veiklai palaikyti“, – sakė savivaldybės Administracijos direktorė.
Per veiklos metus oro linijų veiklos nuostoliai viršijo numatytus 3,5 karto.
Patars autoritetingi ekspertai
Aviacijos ekspertų 2012 metais parengtame verslo plane prognozuotas finansinis rezultatas už 2013 metus turėjo būti 2,55 mln. eurų nuostolių, už 2014 metus – 3,03 mln. eurų nuostolių. Bet 2013 metais nuostoliai buvo daugiau nei 5 mln. eurų, o 2014 m. – 10,27 mln. eurų.
„Air Lituanica“ veiklos jau nevykdo, tačiau jos steigėja „Start Vilnius“ pateks tarp tų bendrovių, kurių veiklos efektyvinimo galimybes spręs naujai kuriama darbo grupė.
Joje dirbs Vladas Algirdas Bumelis, aukštųjų technologijų ir mokslo asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas, uždarosios akcinės bendrovės „Biotechpharma“ valdybos pirmininkas; Chrisas Butleris, Britų prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas; Alfredas Chmieliauskas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius; Asta Grabinskė, uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė, valdybos pirmininkė; Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas; Daumantas Mockus, investicinio banko „RBC Capital Markets“ viceprezidentas; Raimundas Petrauskas, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius.
Būsimasis turto valdymo ekspertų darbo grupės narys A.Chmieliauskas sakė, kad ne visos savivaldybės įmonės gali dirbti pelningai, nors visos turėtų dirbti efektyviai.
„Viešojo sektoriaus organizacijų valdymo, skirtingai nei privataus sektoriaus, nauda nebūtinai apibrėžiama finansiniais kriterijais. Tie kriterijai paprastai vadinami „viešasis gėris“. Visa problema ir yra, kad sunku įsivaizduoti, kas tai yra, kitas dalykas – sunku pamatuoti. Dabar mes turime finansinius rezultatus“, – teigė A.Chmieliauskas.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė irgi pabrėžia, kad neketinama priversti įmones žūtbūt dirbti pelningai. Bent kol kas svarbiausia yra efektyvumas. Todėl nekalbama kol kas ir apie galimybę įmones privatizuoti ar pasiūlyti jų akcijas biržoje.
