Seimas apsvarstė ir apsisprendė dėl biudžeto – galutinė biudžeto priėmimo data bus gruodžio 11 d. Už šią priėmimo datą balsavo 81 Seimo narys, prieš balsavo 29 nariai, o susilaikė – 12.
Valstybės kontrolė, Lietuvos bankas, taip pat Seimo Audito komitetas jau buvo įspėję, kad kitų metų biudžeto išlaidos jau gali viršyti valstybės galimybes ir kyla rizika, kad valstybė nesilaikys perteklinio biudžeto taisyklės.
Finansų ministras Vilius Šapoka patikino, kad biudžetas išlaiko prioritetus, kurie buvo anksčiau numatyti, ir skirtas spręsti socialines problemas
„Pagrindiniai prioritetai išlieka tie patys – tai struktūrinių reformų įgyvendinimas. Negalime sau leisti praleisti šį galimybių langą, turime spręsti besitęsiančias problemas, susijusias su skurdu“, – sako V.Šapoka.
Turiu girdėti ir skurstančius pensininkus, turiu girdėti ir skurstančius vaikus, aš turiu girdėti išvykusiųjų balsus, kurie nori vilties čia sugrįžti, – sako V.Šapoka
Jis teigė, kad tarptautinė aplinka keičiasi ir ekonomikos augimas lėtėja daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje.
„Turime užtikrinti fiskalinę drausmę, ir, žinoma, kaupti rezervus, jei ateityje tos rizikos pasireikštų“, – pastebėjo V.Šapoka.
Jis atkreipė dėmesį, kad nepriėmus biudžeto valstybės gyvenimas būtų sujauktas – kitais metais negalėtų įvykti netgi rinkimai, nebūtų vykdomi įsipareigojimai NATO ir kt.
„Matote, kad pagrindinės sritys, kurios apima didžiausią finansavimą, yra socialinė apsauga – 5,7 mlrd. eurų, švietimas – 2,2 mlrd. eurų, sveikatos apsauga taip pat beveik 2,2 mlrd. eurų“, – sako V.Šapoka.
Jis patikino, kad savivaldybėms bus kompensuoti praradimai iš GPM pajamų, todėl jų biudžetai nemažės. Tam, beje, Seimas ketvirtadienį po pateikimo taip pat pritarė.
Viešojo sektoriaus balansas, patvirtinus biudžetą, siektų 0,4 proc. BVP perteklių.
Saulius Skvernelis: skleidžiamas piktybiškas melas
Premjeras Saulius Skvernelis, kalbėdamas apie biudžeto projektą, opoziciją kaltino skleidžiamu melu.
„Svarstome biudžetą jau antrą svarstymą ir vėl tenka stoti į tribūną, kad paneigčiau kai kurių kolegų atvirai mūsų visuomenei skleidžiamą melą. Nieko nepadarysi, matyt, šiame etape turime ir tai daryti“, – piktinosi premjeras.
Jis kartojo, kad įvairioms sritims finansavimas didėja, taip pat ir švietimui.
„Beveik 10 proc. yra numatytas kilimas“, – apie mokytojų atlyginimus kalbėjo S.Skvernelis ir patikino, kad atlyginimai 20 proc. augs ir dėstytojams. Toliau jo pykčio strėlės buvo nukreiptos į konservatorių Andrių Kubilių, kuris negailėjo kritikos biudžeto projektui ir prognozavo viešajam sektoriui „bado dietą“.
„Reikėtų turbūt žinoti, gerbiamas kolega, jūs buvote premjeras, tai nėra tie skaičiai, kuriuos įvardijate. Dėl mokesčių pertvarkos 200 mln. eurų neatimami iš viešojo sektoriaus – nustokite meluoti, tie pinigai skiriami daugiau nei milijonui šalies dirbančiųjų, nesvarbu kur jis dirbtų, viešajame ar privačiajame sektoriuje“, – pyko S.Skvernelis.
Jis tikino, kad dėl mokesčių reformos atlyginimai padidės ir mokytojams, tarnautojams, gydytojams, ugniagesiams net ir be tų lėšų, kurios skirtos papildomai.
Premjeras kaltino konservatorių reformas dėl šiandieninės situacijos, kai tenka protestuoti mokytojams.
„Sąžiningai rūpinkitės, kas į tokią situaciją atvedė. Jūsų reforma švietimo srityje, kai mokinys tapo ne mokiniu, o pinigų krepšeliu, kada mokyklos buvo tuščiai naujai renovuojamos ir tada uždarytos“, – šaukė premjeras.
Jis rėžė, kad ir pensijų reforma lems tai, kad 200 milijonų eurų nebebus atimami iš esamų pensininkų, nebeliks konkurencijos tarp „Sodros“ ir pensijų fondų.
„Mes panaikinome jūsų įvarytą „Sodros“ skolą 3,5 milijardo“, – sako S.Skvernelis ir akcentavo, kad iš nieko nebebus atiminėjama „Sodros“ pensija.
„Jūsų lyderio mokyklą stato pensijų fondas, – pyko premjeras. – Mes jums sutrukdėme daryti tuos darbus, kuriuos darėte anksčiau. Vytauto Bako tyrimas, padarytas anksčiau, parodė, kokia žala valstybei buvo padaryta. Atominės elektrinės uždarymo ir statybos procesai, galiausiai jūsų nuolatinės konsultacijos su verslu.“
Galiausiai premjeras pasakė užuominą, kad kai kam iš Seimo narių praverstų ir pasėdėti „vienoje įstaigoje“, turėdamas mintyje greičiausiai kalėjimą.
„Kur jūs buvote, turėjote 4 metus atstatyti. Ką veikėte? To nedarėte? Labai lengva kalbėti ir dalyti tuos pažadus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Galiausiai jis patikino, kad Vyriausybė už savo pažadus atsako, o biudžeto lemiamus pokyčius pajus visi Lietuvos žmonės.
„Aš turiu girdėti visus“
Konservatorius Mykolas Majauskas ministro V.Šapokos paklausė, ar nesvarstoma atšaukti neapmokestinamojo pajamų didinimo, mokesčių reformos.
„Kalbate apie galimybių langą įgyvendinti reformas, kurio negalima praleisti. Bet ar atkreipėte dėmesį, kad per jūsų galimybių langą lipa mokytojai, per jūsų langą išgaruoja 312 mln. eurų netektų pajamų“, – kaltino konservatorius Mykolas Majauskas.
Finansų ministras jam atsikirto.
„Aš turiu girdėti ne tik tuos, kurie garsiausiai šaukia. Aš turiu girdėti visus. Turiu girdėti ir skurstančius pensininkus, turiu girdėti ir skurstančius vaikus, aš turiu girdėti išvykusiųjų balsus, kurie nori vilties čia sugrįžti. Yra nemažai problemų, kurias reikia spręsti, ir nemažai tų problemų tęsiasi metų metais. Ir siūlydami didinti mokesčius jūs tikitės, kad sustos emigracija? Aš klausiu retoriškai. Jūs tikitės, kad kuo bus mažiau žmonių, tuo daugiau bus mokesčių ir geriau finansuosime viešąsias paslaugas? Aš taip nemanau“, – pasakė ministras.
Atsakydamas į Seimo narių klausimus V.Šapoka tikino, kad Vyriausybė yra nuosekli.
„Praėjusiais metais patvirtintas šių metų biudžetas visiškai atitiko tikslus ir, OECD vertinimu, buvo ypač tiksliai išnaudota fiskalinė erdvė“, – sakė ministras. Anot jo, didžioji dalis lėšų nukreipiama į skaudžiausias problemas.
„Tai šeimų su vaikais skurdo mažinimas, čia EK buvo atkreipusi dėmesį, kad vaiko pinigai yra labai tinkama priemonė ir šiuo atveju numatytas vaiko pinigų didinimas. Pensininkų skurdui mažinti, taip pat daug kitų socialinių priemonių“, – aiškino V.Šapoka.
Jis pakartojo, kad Vyriausybė yra nuosekli spręsdama skurdo problemą.
„Kalbant apie mokesčių pensijų ir šešėlio mažinimo priemones, tai mažindami su darbo santykiais susijusį apmokestinimą, mes vadovaujamės visomis tarptautinėmis rekomendacijomis, kokios tik yra pateiktos“, – tikina V.Šapoka.
Jis tikina, kad mokesčių reforma leis mažinti nedarbo lygį, padidinti vartojimą ir leis sustiprinti priemones kovai su šešėliu.
„Vertinant finansine išraiška, tai poveikis fiskalinei padėčiai neutralus. Nes praėjusių metų planas šešėlio mažinimui suveikė gerai ir tikiu, kad jis suveiks kitais metais, kadangi priemonių gausa ir efektyvumas patvirtintas tarptautinių ekspertų“, – sako V.Šapoka.
Konservatorius A.Kubilius piktinosi, kad mokytojų atlyginimai, pasak jo, nedidės artimiausius kelerius metus ir jis klausė ministro, kada jis atsiprašys.
„Suprantu, kad daug yra emocijų, sau emocijų leisti negaliu, nepridera finansų ministrui“, – sako V.Šapoka ir skaičiuoja, kad švietimo sritis kitąmet gaus papildomus 190 mln. eurų.
V.Šapoka akcentavo, kad situacija tarp skirtingų savivaldybių mokyklų „dramatiškai skiriasi“, ir nemažai savivaldybių turi „erdvės sutvarkyti sistemą“. Jis vylėsi, kad rinkėjai įvertins merus ir savivaldybių politikus, kurie nesusitvarko.
„Etatinio įvedimo vienas ir iš tikslų buvo, kad būtent mokytojus pasiektų atlyginimai, o tie pinigai nebūtų naudojami perteklinei infrastruktūrai ar mokyklų direktorių automobiliui“, – sako V.Šapoka.
Diskusijoje apsikeitė kaltinimais
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kaltino, kad opozicija kelia sumaištį ir reikalauja stabdyti mokesčių pertvarką, tačiau neregistruoja konstruktyvių pasiūlymų. Be to, anot jo, A.Kubilius ir Gabrielius Landsbergis balsavo prieš projektą, kuris sustabdytų parlamentinių lėšų augimą 29 procentais tuo metu, kai lėšų trūksta mokytojams.
Jei būtų sustabdytas biudžeto priėmimas, anot jo, neaugtų nei pensijos, nei tarnautojų atlyginimai, nei finansavimas sveikatos ar kitoms sritims. Anot jo, biudžetas užtikrina, kad mokytojų ir gydytojų pajamos augtų nuo 10 iki 15 proc.
„Gyventume vienos dvyliktosios pagrindu“, – sakė S.Jakeliūnas ir pasiūlė „neiti tais keliais, kuriais nuėjo Graikija ar Italija“.
A.Kubilius piktinosi, kad S.Jakeliūnas nekalbėjo apie biudžeto poveikį, o tik žėrė kaltinimus. Jis pakartojo ankstesnius kaltinimus, esą dėl mokesčių reformos biudžetas per trejus metus neteks milijardo eurų.
„Ką tai konkrečiai reiškia mokytojui – tai reiškia, kad kitais metais jo atlyginimas nedidėja“, – sako A.Kubilius.
Jis tikino, kad įvairios socialinės grupės nenori taikstytis su tokiu biudžetu. Anot jo, neguodžia pasakymai, kad tarptautinės institucijos biudžeto fiskalinės drausmės skaičius vertina pozityviai.
„Raginu savyje surasti šiek tiek sveiko proto ir atsakomybės už valstybės reikalus“, – sako A.Kubilius.
Liberalas Kęstutis Glaveckas bandė maldyti aistras.
„Nuraminsiu, kad pasaulio pabaigos dar neturėtų būti, pasaulio pabaiga paprastai būna prognozuojama daugelio mokslininkų ir kitų“, – juokavo K.Glaveckas.
Anot jo, Lietuvai itin svarbu, kas artimiausiais metais vyks ES, kadangi biudžetas priklauso „ne tik nuo mūsų norų ir perskirstymų, bet ir nuo to, kas bus ES“.
K.Glaveckas aiškino, kad vadinamosios „juodosios gulbės“ jau nutūpė Italijoje, Prancūzijoje, ant kai kurių savivaldybių stogų – tai ekonominio lėtėjimo ženklai.
„Yra išorinė rizika, kuri gali mūsų optimizmą dėl pajamų smarkiai sumažinti. Biudžetas sudarytas remiantis gerais norais ir dideliu optimizmu. Mes, liberalai, matome rizikas, kurias ateina išoriškai“, – sako K.Glaveckas.
Neseniai liberalų frakciją palikusi Seimo narė Aušrinė Armonaitė biudžetą pavadino šizofrenišku.
„Šitas biudžetas yra šiek tiek šizofreniškas. Tai, kad buvo sumažinti mokesčiai, nėra blogai. Aš palaikau tą dalį, kad NPD buvo padidintas mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tai buvo teisingas sprendimas. Lygiai kaip ir darbo mokesčiai – tarptautinės organizacijos visuomet rekomendavo mažinti darbo mokesčius“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Tačiau, kuomet mažėja mokesčiai, anot jos, turi mažėti valdžios sektorius.
„Jei norima sumažinti mokesčius, vadinasi, valdžios sektorius, biurokratijos sektorius turi mažėti, ir šiame projekte jis nemažėja“, – teigė, kad biudžeto nepalaikys, A.Armonaitė.
Socialdemokratai taip pat žadėjo nepalaikyti biudžeto.
„Šitas biudžetas tikrai nėra socialiai orientuotas, šitas biudžetas orientuotas į turtinguosius, kad tik jiems užtikrintų gerovę“, – teigė socialdemokratas Julius Sabatauskas ir patikino, kad frakcija nebalsuos už tokį projektą.
A.Kubilius aiškino, kad mokesčių reforma nėra blogas dalykas, tačiau mokesčių praradimų „skylė“ nepadengiama kitais mokesčiais.
„Ieškokim kitų pajamų, kitų mokesčių, ar žaliųjų ar NT, bet nepalikime tokios skylės. Jūs kažkodėl nutarėte, kad tokia skylė yra gėris“, – kvietė A.Kubilius ir kaltino, kad „viešasis sektorius paliekamas bado dietai“.
Konservatoriai siūlė nukelti biudžeto svarstymą
Išliekant nežinomybei, kuo pasibaigs mokytojų streikas, Seimo nariai siūlė biudžeto apskritai nesvarstyti ir klausimą atidėti. Strigo netgi posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, buvo padaryta 5 minučių techninė pertrauka.
„Mes vis dėlto tikimės, kad premjeras ryšis konkrečiai derėtis su streikuojančiomis mokytojų profesinėmis sąjungomis ir kitomis tą veiksmą palaikančiomis profesinėmis sąjungomis ir derybų objektas tiesiogiai susijęs su kitų metų biudžeto projektu“, – sakė konservatorius Jurgis Razma.
Anot jo, po derybų Vyriausybė galėtų teikti patikslintą variantą, kuriame atsižvelgta į derybų metu pasiektus susitarimus.
„Mokytojų streikas užsitęsė daugiau nei vieną dieną, matome, kad visuomenės reakcija yra labai aktyvi, ir visuomenė yra susirūpinusi, kad vaikai negali lankyti mokyklos, mokytojai yra brutaliai ir arogantiškai engiami“, – piktinosi konservatorė Irena Degutienė.
Seimas Petras Gražulis kaltino, kad mokytojų streiką organizuoja konservatoriai, jis siūlė 300 mln. eurų paimti iš krašto apsaugos biudžeto ir skirti švietimo sričiai.
S.Jakeliūnas valstiečių frakcijos vardu siūlė koreguoti parlamentinių lėšų dydžio skyrimą, kuris „nieko nedarant didėja 21 proc.“ ir tuo mokytojai ir visuomenė „nebūtų patenkinti“.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užregistravo rezoliuciją, kuria siūloma įpareigoti Vyriausybę parengti įstatymų projektus ir stabdyti mokesčių reformą. Ši rezoliucija bus svarstoma po pietų.
Rado 18,2 mln. eurų atlyginimams
Patobulintame projekte Vyriausybė skyrė kiek daugiau išlaidų viešojo sektoriaus atlyginimams – iš viso asignavimus siūloma padidinti 19,7 mln. eurų.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 18,2 mln. eurų – numatoma skirti darbo užmokesčiui didinti, iš kurios daugiausia tenka statutiniams pareigūnams (7,2 mln. eurų), rezidentams (6 mln. eurų), mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas (1,5 mln. eurų), diplomatams (1,5 mln. eurų), Saugomų teritorijų tarnybos darbuotojams (1 mln. eurų), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams (0,7 mln. eurų).
Tačiau platesni mokytojų reikalavimai, kurie, vertinama, kainuotų 300 mln. eurų, į biudžetą nėra įtraukti – pinigai nebūtų skiriami.
Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams siūloma darbo užmokestį padidinti 10 proc.
Biudžete daugiausiai, 5,5 mlrd. eurų, skiriama socialinės apsaugos sričiai.
Pensijų augimui dėl indeksavimo numatyti 212 milijonų eurų, dėl to vidutinės pensijos, turint būtinąjį darbo stažą, didėtų 26,5 euro. Vaiko pinigams didinti numatyti 117 mln. eurų, dėl to vaiko pinigai nuo naujųjų būtų ne 30, o 50 eurų vienam vaikui.
Vyriausybė neatsižvelgė į Seimo narių ir institucijų pageidavimus, pagal kuriuos į biudžetą siūlytą įtraukti daugiau nei 600 mln. eurų papildomų išlaidų.
Patobulintame projekte numatytas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas buitiniams vartotojams tiekiamoms malkoms ir iš medienos pagamintam kurui, lengvatinis 5 proc. PVM laikraščiams ir žurnalams. Etilo alkoholiui akcizų tarifą nuo kovo siūloma didinti 10 proc.
Mokesčiai turtingiesiems vis dar bus mažesni
Biudžeto projekte įvertintos ir taisomos mokesčių reformos spragos, kuriomis sumažėjo tantjemų, autorinių sutarčių apmokestinimas – dėl spragų taisymo kiek padidės pajamų surinkimas.
Seimo narys konservatorius Mykolas Majauskas patikina, kad net ir pakėlus GPM iki 20 proc., įmonių vadovams labiau apsimokės mokėti tantjemas nei darbo užmokestį.
„Klaida sprendžiama tik dalinai. Vis tik apmokestinimas daugiausiai uždirbantiems mažės ir skirtumas su darbo santykiu apmokestinimu tik didės. Tai gali paskatinti gerai apmokamiems įmonių vadovams mokėti dalį atlyginimo tantjemomis“, – nuogąstauja M.Majauskas.
Patobulintame projekte nereikšmingai paaugo biudžeto pajamos, kiek daugiau išlaidos: planuojama gauti 10,59 mlrd. eurų pajamų (buvo 10,587 mlrd. eurų), o asignavimai siektų 11,696 mlrd. eurų (buvo 11,681 mlrd. eurų).
Galutinai dėl biudžeto priėmimo Seimas turės balsuoti dar kartą, planuojama biudžetą priimti gruodžio 11 dieną.
