Paskutinį, kiek pamenu iš verslo įmonių reakcijos, kai uždraudė tapetų importą iš Ukrainos. Ukrainiečiai pardavinėdavo už 200 milijonų JAV dolerių (182 mln. eurų) tapetų į Rusiją. Ir viskas buvo uždaryta. Dėl to vežu didelę verslininkų grupę į Iraną. Iranas dabar atsivėrinės, sankcijos, greičiausiai, bus pakeistos, todėl šalis, kuri turi 80 milijonų gyventojų, yra didžiausius dujų ir naftos rezervus pasaulyje yra, žinoma, „išalkusi“ įvairių produktų, rinka didžiulė, reikia kovoti už tokią rinką.
Iranas dabar atsivėrinės, sankcijos, greičiausiai, bus pakeistos, todėl šalis, kuri turi 80 milijonų gyventojų, yra didžiausius dujų ir naftos rezervus pasaulyje yra, žinoma, „išalkusi“ įvairių produktų, rinka didžiulė, reikia kovoti už tokią rinką.
– Ukraina dar dažnai vadinama „korupcijos kloaka“. Premjeras jūsų A. Jaceniukas yra sakęs, kad dėl korupcijos Ukraina praranda 10 milijardų dolerių per metus. Tai iš tiesų didelė problema?
– Tai yra didžiulė problema. Verslas, pagal paskutinę apklausą, 97 procentai respondentų pasakė, kad tai yra pagrindinė problema, dėl kurios sunku turėti verslą Ukrainoje. Joe Bidden‘as savo kalboje 13 kartų paminėjo korupciją, kaip pagrindinę problemą Ukrainos tolesniam vystymuisi.
Mes dabar įkūrėme keletą institutų, kurie padės kovoti su korupcija. Tame tarpe ir verslo ombudsmeno pareigybę įkūrėme, kurios iki šiol Ukrainoje nebuvo. Ir Algirdas Šemeta, buvęs mūsų Lietuvos eurokomisaras, vadovauja tam. Mes kovojame etatų mažinimu, kuo mažiau žmonių, kuo mažiau bendravimo tarp verslo ir valstybės, tuo mažiau korupcijos. Institutai yra, jiems reikia šiek tiek daugiau laiko, kad pradėtų normaliai dirbti.
– O jums siūlė kas nors kyšį ar bent užsiminė?
– Ne, man jokių kyšių nesiūlė. Galbūt mano kolegoms? Vis siūlo susitinkame, konstruktyviai, detaliau pakalbėti apie kažkokius dalykus. Aš kolegoms visada sakiau – vienam niekada neiti į susitikimą, visada susitikinėti tik ministerijos patalpose. Viską, ką rašai ir ką sakai, manyk, kad kažkas klausosi ir kažkas skaito. Visų prašau būti ypač atsargiais.
Mūsų misija yra ganėtinai trumpalaikė, manau, ji bus metai, jeigu pasiseks ir kažką geresnio nuveiksim, galbūt du. o jeigu dvejus prabūsim savo pozicijose, tai tikrai daug ką nuveiksime. Ir tada su švaria sąžine ir gera reputacija grįšim atgal į verslą.
– Tai jūs vyriausybei ir savo paties darbui vyriausybėje skiriate daugiausia dvejus metus?
– Man labai sunku kartais būna dirbti su tomis biurokratinėmis organizacijomis, todėl tie visi politiniai žaidimai... mes laikinai juos galime kęsti ir bandyti juos kažkaip laužyti, bet ilgalaikėje perspektyvoje politikoje savęs nematau.
Viską, ką rašai ir ką sakai, manyk, kad kažkas klausosi ir kažkas skaito. Visų prašau būti ypač atsargiais.
– Man dar labai įdomi situacija toje Rytų Ukrainoje, kur daug sunkiosios pramonės, ten daug su eksportu susijusių šakų yra. Ar dabar jūs turite kokią nors Ukrainos rytuose esančioms įmonėms ir gamykloms, ar visiškai nieko negalite, ir kas ten vyksta tose gamyklose?
– Visų pirma, reikia suprasti, kad laikinai okupuotos teritorijos yra mažiau nei 10 procentų Ukrainos teritorijos, virš 90 procentų Ukrainos teritorijoje yra taikus gyvenimas, žmonės kiekvieną dieną vaikšto į darbą ir t.t. Mes manome, kad Ukrainos armija šiuo metu gina ne tik Ukrainos vientisumą, bet ir visos Europos – Lietuvos, Lenkijos ir t.t., nes, jeigu Ukrainai nepasiseks, mes žinome, kad bus didelė rizika ir kitoms aplink esančioms šalims.
Kas dėl įmonių kontroliavimo, kažkokių kitų politinių procesų laikinai okupuotose teritorijose, praktiškai, jo nėra visiškai. Praktiškai 20 procentų pramonės liko laikinai okupuotose teritorijose. Tai buvo ta pramonė, kuri generuodavo ganėtinai daug užsienio valiutos. Ypač esant dideliems šuoliams mūsų nacionalinės valiutos, mums būtų labai pravertusi eksporto valiuta, bet, deja, tenka planuoti nuo šiol be įmonių, esančių laikinai okupuotose teritorijose.
– Ar tiesa, kad įmonės iš tų teritorijų tiesiog yra plėšiamos ir išvežamos į Rusiją?
– Manau, kad tikrai yra įvairių situacijų. Manau, kad tose įmonėse, kurios dirbo su Ukrainos rinka, jose vykdomi ne visai geri dalykai.
– Ar jūs esate paskaičiavę, kiek viena karo diena kainuoja Ukrainos biudžetui?
– Ukrainos BVP bus 100 milijardų dolerių šiais metais. 5 procentus, tai yra rekordas, BVP mes išleisime gynybai. Ir prieš porą savaičių dar padidinome. Tai yra beprecedentės išlaidos šaliai, kuri nėra turtinga.
– Kaip jūs prognozuotumėte, kiek laiko reikėtų Ukrainai, kad pavyktų su tais didžiausiais iššūkiais susidoroti, suturėti juos, gal taip sakykime?
– Kaip bebūtų gaila, Ukraina neturi tiek daug laiko tas reformas įvykdyti, ir mums atrodė, kad mes greitai ateisime, viską sulaužysime ir pastatysime visiškai naują sistemą per metus. Manau mums reikėtų dvejų metų, turėti kažkokį stabilumą vyriausybėje, kad tie patys ministrai priiminėtų tas pačias iniciatyvas.
Vidutiniškai ekonomikos ministras nuo nepriklausomybės įkūrimo savo poste išbūdavo 11,6 mėnesio. Tai, aišku, ganėtinai sunku, kad būtų kažkoks tęstinumas. Manau, jeigu tie ministrai–reformatoriai išbus vyriausybėje du metus, padarysime daug. Bet, žinoma, kad ilgalaikėje perspektyvoje reikia ne vienų ir ne dviejų metų. Jeigu pasižiūrėsime į pačius geriausius reformų pavyzdžius, vidutiniškai tie, kas darė reformas, valdžioje buvo 8–9 metus.
– Sakėte, esate optimistas ir geros nuotaikos einate į darbą, tai linkiu jums jos neprarasti.