„Net ir eiliniai investuotojai gali pranokti daugumą profesionalų, paprasčiausiai investuodami į indeksus. Pavyzdžiui, vienas garsiausių investuotojų Warrenas Buffettas yra pasakęs: „Periodiškai investuodamas į indekso fondą, nieko neišmanantis investuotojas gali pasiekti geresnių rezultatų nei dauguma investavimo profesionalų“, – teigia finansų tarpininkės „Admiral Markets UK Ltd“ Lietuvos atstovybės direktorius Arnoldas Straigis.
Kas yra tie akcijų indeksai?
Akcijų indeksas – tai grupės bendrovių akcijų kainų vidurkis.
„Pagrindinė indeksų paskirtis yra suteikti investuotojams galimybę lengvai įvertinti ne atskirų akcijų bet visos rinkos, sektoriaus ar regiono būklę. Taigi, indeksas rodo skirtingų subjektų našumą. Indeksai gali būti plataus masto, apimantys visą rinką, pavyzdžiui, „Standard & Poor's 500 Index“ arba „Dow Jones Industrial Average“ (DJIA).
Egzistuoja ir labiau specializuoti indeksai, apimantys tam tikrą pramonės šaką ar segmentą. Pavyzdžiui, technologijų sektoriaus akcijas ir bendroves atspindi „NASDAQ“ arba „TECDAX30 Germany Technology 30“ indeksas. Kiti indeksai sudaromi pagal šalis. Pavyzdžiui, Vokietijos rinkos situaciją atspindi „DAX 40“, „S&P 500“ – Jungtinių Amerikos Valstijų, „CAC40“ – Prancūzijos, o Japonijos – „JP225“, – teigia A. Straigis.
Indeksai taip pat sudaromi kitiems finansiniams ar ekonominiams duomenims, pavyzdžiui, palūkanų normoms, infliacijai ar gamybos apimčiai, vertinti. Indeksai dažnai naudojami ir kaip lyginamieji indeksai, pagal kuriuos investuotojai vertina savo portfelio grąžą. Kaip viena iš galimų investavimo strategijų, gali būti bandoma pasyviai sekti indeksą.
Indeksai ar pavienės akcijos?
Kuo skiriasi pavienės akcijos nuo indeksų? Ką labiau verta įsigyti?
Jei naktimis miegate ramiau žinodami, ką įsigijote ir tikėdami įmone, į kurios akcijas investavote, tuomet verta rinktis pavienes akcijas. Svarbu žinoti, kad pirkdami atskirų įmonių akcijas, tampate daliniu įmonės savininku, o tai reiškia, kad gaunate dalį pelno arba nuostolių, priklausomai nuo to, kaip įmonei sekasi.
„Dažnai girdimos sėkmės istorijos, kaip nusipirkus vienos ar kitos įmonės akcijų, kurios praeityje buvo pigios, dabar tie asmenys yra labai turtingi. Tarp tokių pavyzdžių galėtų būti tokios bendrovės kaip pavyzdžiui "Disney" „Amazon“, „Google“, „Coca-Cola“, "Zoom", žinoma ir kitos. Augant jų pelnui, investuotojai gauna naudos, priklausomai nuo visos turimos nuosavybės. Tačiau, tuo pačiu, galima patirti ir nesėkmę, kuomet yra patiriamas nuostolis ir investuoti pinigai prarandami“, – tvirtina A. Straigis.
O jei perkate akcijų indeksus, jūs investuojate į akcijų krepšelį – taip netiesiogiai įsigyjate dešimtis, šimtus ar net tūkstančius skirtingų bendrovių akcijų. Investuotojai, ypač pasyvaus investavimo šalininkai, akcijų indeksus mėgsta, nes jiems nereikia praleisti daugiau nei kelias valandas per metus, peržiūrint savo portfelį. Tuo tarpu investuotojas į akcijas turi būti susipažinęs su įmonės veikla: jos pelno (nuostolio) ataskaita, balansu, finansiniais rodikliais, strategija, valdymu ir t.t.
„Tik jūs ir jūsų kvalifikuotas finansų planuotojas galite nuspręsti, kuris metodas yra geriausias ir tinkamiausias jūsų situacijai. Investavimas į akcijų indeksus gali būti viena iš galimų alternatyvų, ar portfelio diversifikacijai, lyginant su investavimu į atskirų bendrovių akcijas, nes nėra reikalinga nuolat sekti ir studijuoti bendrovių rezultatų, ataskaitų, finansinų rodiklių" – įsitikinęs A. Straigis.
Kaip sudaromi akcijų indeksai?
Šalia šio klausimo čia pat turi kilti ir kitas: kaip indeksai sudaromi ir kaip žinoti, ar jais pasitikėti? Dažniausiai yra naudojami trys metodai, kaip sudaromi akcijų indeksai:
-
Kainos metodas
Tai metodas, paremtas kainų įvertinimu. Šiuo atveju naudojamas esamų kainų aritmetinis vidurkis. Indeksas keičiasi priklausomai nuo į jį įtrauktų akcijų kainų pokyčio.
„Indeksas keičiasi priklausomai nuo į jį įtrauktų instrumentų kainų pokyčio. Pavyzdžiui, tokie indeksai yra „DJIA“ ir „Nikkei“. Tiesa, jie turi trūkumų, nes neįvertina akcijų smulkinimo, o didesnė akcijos kaina turi didesnį svorį indekse, nepriklausomai, ar tai stambi ir greitai auganti įmonė, ar tai jauna įmonė su maža kapitalizacija“, – pasakoja jis.
-
Vertės metodas
Kitas būdas, kaip apskaičiuoti indeksą – vertės metodas. A. Straigis aiškina, kad šiuo atveju yra apskaičiuojama pradinė į indeksą įtrauktų instrumentų rinkos vertė (kapitalizacija). Ji ir tampa indekso pradine verte, prilyginama dažniausiai 100, kartais 10 arba 50.
„Didelės įmonės akcijos su didesne kapitalizacija indekso vertei turės daugiau įtakos, negu mažos įmonės akcijos“, – teigia jis.
-
Nesvertinis metodas
Trečiasis būdas – nesvertinis. Šiuo atveju svorio visai nėra, t. y. visi įtraukti instrumentai turi vienodą reikšmę, nepriklausomai nuo kainos ar kapitalizacijos lygio.
„Daroma prielaida, kad į kiekvieną indekso akciją investuojama vienoda suma. Indekso pokyčiai yra pagrįsti procentinių indekso instrumentų kainų pokyčių aritmetiniu vidurkiu. Nepriklausomai nuo skirtingų instrumentų kainų dydžio rinkoje, jų procentinis pokytis yra vienodas. Indeksas gali būti skaičiuojamas pagal atskirų procentinių kainų pokyčių aritmetinį arba geometrinį vidurkį“, – aiškina A. Straigis.
Dėmesio verti indeksai
Amerikos akcijų rinka yra viena didžiausių pasaulyje ir turi keletą pagrindinių finansų centrų, nors svarbiausias yra NYSE (Niujorko vertybinių popierių birža). Žinomiausi šios biržos akcijų indeksai yra „Dow Jones" ir „Nasdaq" akcijų indeksai.
„Admiral Markets UK Ltd“ Lietuvos atstovybės direktorius A. Straigis pateikia 5 labiausiai investuotojų stebimus akcijų indeksus.
-
„S&P500“
Tai – labiausiai investuotojų stebimas indeksas, kuris apimantis 500 pagrindinių bendrovių, įtrauktų į JAV vertybinių popierių biržų sąrašus. Šį indeksą valdo finansų reitingų agentūra „Standard & Poor's“. . Nors indeksas vadinamas S&P 500, jame yra 503 akcijos, nes jis apima dvi akcijų klases iš 3 jį sudarančių įmonių.
Šiame indekse yra net 500 įmonių ir jis yra pirmasis, kurio duomenys skelbiami kasdien. „S&P 500 indeksas“ apima daugiau akcijų nei bendrovių, nes kai kuriais atvejais jis apima 2 bendrovės akcijų klases. (Šaltinis).
Įmonės, įtrauktos į šį indeksą, turi atitikti kelis kriterijus. Pirmiausiai, įmonės vertė turi būti lygi arba didesnė nei 4 mlrd. JAV dolerių. Taip pat jos vertės ir metinės prekybos apimties doleriais santykis turi būti didesnis nei 1. Dar vienas kriterijus – akcijų mėnesio prekybos apimtis turi būti mažiausiai 250 tūkst. akcijų per 6 mėnesius iki vertinimo dienos.
„Tokios bendrovės kaip „Apple“, „Amazon“, „Google“, „Microsoft“, „Facebook“, „Berkshire“, „JPMorgan“, „Exxon“, „Johnson & Johnson“ ir „Bank of America“ yra tik kelios, kurios įeina į 500 garsių ir žinomų indekso bendrovių sąrašą“, – teigia A. Straigis.
-
„Dow Jones“ indeksas
„Dow Jones Industrial Average“ (DIJA) indeksas yra skelbiamas nuo 1896 metų. Pradžioje jį sudarė tik 12 įmonių akcijos, o šiuo metu jo skaičiavimo bazė susideda iš 30 stambių kompanijų akcijų.
„Šis indeksas yra labiausiai sekamas pasaulio finansų rinkos dalyvių. „Dow Jones“ indeksas yra JAV akcijų rinkos etalonas. Jis apskaičiuojamas pagal jį sudarančių akcijų rinkos kapitalizaciją. Taigi akcijos, turinčios didesnę rinkos kapitalizaciją, turi didesnę įtaką indekso kainai. Tai vienas seniausių JAV ekonomikos rodiklių ir liudytojų. Jeigu JAV ekonomika auga, „Dow Jones“ indeksas kyla, o JAV ekonomikai patiriant krizę, „Dow Jones“ indeksas krenta”, - pasakoja A. Straigis.
Šio indekso pagrindinės įmonės: „American Express“, „Apple“, „Boeing“, „Caterpillar“, „Chevron“.
-
„DAX 40“
„DAX 40“ yra pagrindinis Vokietijos indeksas. „DAX 30“, arba Deutscher Aktienindex, buvo Vokietijos lyginamasis indeksas nuo pat jo įkūrimo 1988 metais ir yra vienas populiariausių Europos prekiautojų akcijų indeksų. Iš pradžių indeksą sudarė 30 didžiausių pagal rinkos kapitalizaciją Vokietijos bendrovių.
Tačiau nuo 2021 metais rugsėjo indekso sudedamųjų dalių skaičius išaugo – pridėjus dar dešimt didžiausių šalies įmonių. Taip jis tapo „DAX 40“ indeksu.
„Šis indeksas reprezentuoja didžiausias Vokietijos įmones, taigi ir visą šalies bei Europos ekonomiką. Šiame indekse yra tokios įmonės kaip „Adidas“, „Continental“, „Deutsche Bank“, „Siemens“, „Zalando“ ir kitos“, – sako A. Straigis.
-
„VIX indeksas“
„VIX indeksas“ dar yra vadinamas „Baimės indeksu“: kuo jo reikšmė aukštesnė, tuo didesnis kintamumas ir tikėtinas „išpardavimas“ rinkose. Indeksą skelbia Chicago Board Options Exchange (CBOE).
„VIX indeksas“ matuoja 30 dienų numatomą „S&P 500“ indekso svyravimą. „VIX indekso“ sudedamosios dalys yra pirkimo ir pardavimo pasirinkimo sandoriai, kurių galiojimo laikas ilgesnis nei 23 dienos ir trumpesnis nei 37 dienos. Kaina matuojama procentais, todėl jos ribos yra nuo 0 iki 100. Pavyzdžiui, jei „VIX indeksas“ palietė 25 lygį, tai reiškia, kad investuotojai tikisi, jog „S&P“ kaina per metus padidės arba sumažės maždaug 25 proc.
-
„Euro Stoxx 50"
Europos akcijų indeksai: „Euronext" birža yra pagrindinė vertybinių popierių birža Europos zonoje. „Euronext" akcijų indeksas yra „Euro Stoxx 50". „Euro Stoxx 50" akcijų indeksą sudaro 50 bendrovių pagal jų rinkos kapitalizaciją euro zonoje.
„Į „Euro Stoxx 50“ akcijų indeksą yra įtrauktos didžiausios euro zonos įmonės ir jis yra Europos ekonominės būklės termometras, kuris gali būti naudojamas kaip pagrindinis aktyvas prekiaujant išvestiniais produktais, pavyzdžiui, susitarimais dėl kainų skirtumo (CFD)," – sako A. Straigis.
Dar viena galimybė investuoti į akcijų indeksus – rinktis indeksų fondus (ETF). Tai investiciniai produktai, sekantys konkretų akcijų krepšelį ir suteikiantys investuotojams puikią investicijų diversifikavimo galimybę už mažesnę kainą, nes, investuodami į indekso fondą, iš karto įsigyjamas krepšelis skirtingų bendrovių akcijų, bet nereikia mokėti sandorio mokesčių už kiekvieną akciją atskirai.
Tai gali būti vienas efektyviausių būdų investuoti į įmonių akcijas. Statistiniai duomenys rodo, kad indeksų fondų ilgalaikė grąža siekia nuo 8 % iki 10 % per metus.
Yra įvairių investicijų valdymo bendrovių, kurios suteikia investuotojams prieigą prie indeksų fondų. Didžiausi indeksų fondų teikėjai yra tokie kaip pvz. „Blackrock“ („iShares“), „Vanguard“ ,„State Street“ ir kiti.
Šios įmonės kuria ir valdo produktus, vadinamus biržoje prekiaujamais fondais (ETF). Jie seka pagrindinį indeksą ir yra įtraukti į vertybinių popierių rinką, kad investuotojai galėtų juos pasiekti. Štai keletas fondų, kuriuos galima būtų paminėti:
- „Vanguard S&P 500 KIPVPS“ ETF – geriausias indekso fondas JAV akcijų rinkai
- „SPDR MSCI Europe KIPVPS“ ETF – geriausias Europos akcijų indekso fondas
- „iShares MSCI China ETF“ – geriausias Kinijos ekonomikos augimo indekso fondas
- „xTrackers MSCI Emerging Markets Index“ – geriausias besivystančių rinkų indekso fondas
- „iShares Select Dividend ETF“ – geriausias indekso fondas, mokantis dividendus JAV akcijoms
- „L&G aukso kasybos KIPVPS“ ETF – geriausias aukso kasybos bendrovių indekso fondas
Čia išvardinti indeksų fondai yra vieni žinomiausių. Tačiau toks sąrašas galėtų būti labai ilgas, svarbiausia suprasti, kad tai, kas laikoma geriausiu indekso fondu, kiekvienam investuotojui skirsis.
Įspėjimas apie riziką: CFD yra sudėtingi instrumentai, dėl kurių kyla didelė rizika greitai prarasti pinigus taikant finansinį svertą. 81% neprofesionaliųjų investuotojų sąskaitų prarandami pinigai prekiaujant CFD su šiuo teikėju. Turėtumėte pagalvoti, ar suprantate, kaip veikia CFD ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti savo pinigus.
