– Nuo kada galvoje ėmė suktis mintys apie nuosavos įmonės įkūrimą? Kada supratote, kuria kryptimi suksite? – klausėme A.Žukausko.
– Apie gamybinės įmonės kūrimą galvojome seniai. Pirmąją savo įmonę įsteigėme 2002 metais, dar tebestudijuodami magistrantūrą Vytauto Didžiojo universitete. Darbinė patirtis daugiausia buvo susijusi su farmacija, nes iškart, baigęs bakalaurą, gavau pasiūlymą dirbti didmeninėje vaistų tiekimo bendrovėje „Litagros farmacija“. Ten įgijau supratimą apie šį verslą ir jo specifiką. Apskritai, kalbant apie farmaciją kaip apie verslą, visuomenėje yra susidariusi klaidinga nuomonė. Manoma, kad tai yra kažkoks mistinis, itin pelningas ir neskaidrus verslas, bet taip nėra.
Yra du pagrindiniai aspektai, išskiriantys farmaciją iš kitų verslų. Pirma, tai yra vienas stabiliausių verslų, nes nepriklausomai nuo ekonomikos viražų vaistai visada bus paklausi prekė. Antra, dauguma žmonių, dirbančių šiame versle, turi labai aukštą medicininį ar farmacinį išsilavinimą ir yra orientuoti į visuomenės gerovę.
Tai nulemia tiek kryptingas valstybinis reguliavimas tarptautiniu ir nacionaliniu mastu, tiek asmeninės šios srities darbuotojų savybės. Juk jaunas ir idealistinį požiūrį turintis žmogus medicininės ar farmacinės krypties specialybę dažniausiai pasirenka visu pirma dėl socialinių, o ne dėl ekonominių veiksnių. Tikrai yra labai daug įvairių verslų, kurie gerokai paprastesni ir pelningesni, tačiau aš tikiu, kad, kaip ir mums, daugeliui dirbančiųjų šioje sferoje, labai svarbus kriterijus yra galimybė prisidėti prie visuomenės sveikatos ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.
Manoma, kad tai yra kažkoks mistinis, itin pelningas ir neskaidrus verslas, bet taip nėra.
Studijuojant magistrantūrą Kaune ir dirbant Vilniuje buvo gana sunku derinti mokslus ir darbą, nes ėjau atsakingas grupės rinkodaros vadovo pareigas. Atsiradus galimybei dirbti toje pačioje srityje Kaune, persikėliau į Kauną ir dirbau komercijos bei rinkodaros srityje įmonių grupėje, kuri šiandien geriausiai žinoma kaip „Camelia vaistinės“.
Šioje įmonių grupėje atsirado galimybė tiesiogiai įsitraukti ne tik į didmeninę, bet ir į mažmeninę bei gamybinę veiklą. Susipažinau su tų sričių ypatumais ir specifika. Minėtoje įmonių grupėje dirbdamas šalia savininko A.Barsteigos įgijau neįkainojamos darbo patirties ir gebėjimą atskirti realius darbo rezultatus nuo „korporatyvinių blizgučių“.
Būtent šioje verslo struktūroje suvokiau, kiek daug priklauso nuo asmeninių įgūdžių įžvelgti galimybes ir idėjas paversti rezultatu. Būtent minėtoje darbovietėje atradau visą gamybinio verslo žavesį, kai nuo plikos idėjos, eskizo popieriuje ir numanomo rinkos poreikio yra sukuriami realūs ir reikalingi produktai, turintys savo formą, spalvą, kvapą, skonį, savybes ir kurie yra reikalingi žmonėms.
Panašiai kaip su statyba – buvo bala, suvažiavo vyrai – žiūrėk po kelių mėnesių jau stovi namas, iš kamino rūksta dūmai po kiemą laksto vaikai. Aišku, kad to namo statytojas jaučia didžiulį pasitenkinimą ir pasididžiavimą. Ir tai nepamatuojama pelnu.
– Kodėl iš visų farmacijos sričių pasirinkote būtent oftalmologiją?
– Kodėl oftalmologija? Aš pats esu jau antra karta šioje srityje. Mano mama I.Žukauskienė yra akių ligų gydytoja, kuriai jos darbas visada buvo įdomus ir mėgstamas, taigi natūralu, kad šia tema šeimoje nuolat buvo kalbama. Ta galimybė turėti aktualią informaciją iš pirmų lūpų davė peno idėjoms, o galimybė bet kada paklausti ir gauti kompetentingą atsakymą suformavo aiškias nišas, kuriose dar galima sukurti naują produktą ir tokią nišą užpildyti.
Tačiau tai lemia ir mažesnę konkurenciją, o mažesnė konkurencija – daugiau galimybių.
Farmacijoje tai yra itin sunku, nes, tarkime, korporacinės farmacijos įmonės išleidžia milijonus eurų naujam produktui sukurti, tai užtrunka dažniausiai kelerius ar keliolika metų.
Taigi produktai, kuriuos jie kuria, privalo būti itin plataus vartojimo, kad atsipirktų visos investicijos. Kita vertus, oftalmologija nėra tokia pažangi sritis kaip kardiologija. Pavyzdžiui, glaukomos gydyme vis dar vartojami tie patys vaistai kaip prieš 20 metų!
Be to, oftalmologinė sterili gamyba yra sudėtingesnė nei, pavyzdžiui, tabletavimas ar kapsuliavimas. Keliami aukštesni reikalavimai švarai, reikalingas aseptinis apdorojimas ir t.t., todėl mažiems gamintojams tai ne visada patrauklu. Tačiau tai lemia ir mažesnę konkurenciją, o mažesnė konkurencija – daugiau galimybių. Taigi oftalmologinių preparatų vystymo ir gamybos įmonė yra logiška mūsų veiklos ir tobulėjimo tąsa.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte, ketindami įgyvendinti savo idėjas?
– Kai darai tai, ką mėgsti, sunkumų kaip ir nėra (juokėsi). Visų pirma, kaip ir bet kurio kito verslo, – standartiniai buitiniai ir socialiniai iššūkiai – kaip įveikti žmonių, kuriems nieko nereikia arba reikia ne to paties kaip tau, pasipriešinimą.
Iš tiesų, per toli gražu ne vienus darbo farmacijos versle metus sukaupiau nemažą žinių bagažą, kompetencijos ir idėjų. Atsirado noras jas realizuoti, o taip atsirado ir bendrovių, daugiausia iš užsienio, kurioms ta kompetencija buvo reikalinga, norint įsilieti į Baltijos farmacijos rinkas bei sėkmingai plėtoti savo verslą joje. Taigi, kaip minėjau, 2002 metais įsteigiau pirmąją savo įmonę.
Kadangi buvome studentai ir net menkiausiam gamybiniam verslui neturėjome lėšų, tai pradėjome nuo paslaugų teikimo ir savo kompetencijos pardavimo. Tam daug investicijų nereikia. Kompiuteris, internetas ir pirmyn. Uždirbę pirmus pinigus juos investavome į prekybą ir iš konsultantų 2005 metais virtome importuotojais.
Tačiau iki gamybinio verslo buvo labai toli ir matydami, kaip Vakarų Europoje net ir labai nedideli fabrikai yra auginami kaip sodai – puoselėjami ir perduodami iš kartos į kartą, o ir farmacinė gamyba yra itin brangi dėl aukštų pacientų saugumo ir valstybinio reguliavimo standartų – atsargiai vertinome savo galimybes.
Nepaisant visko uždirbamą pelną investavome į gamybines patalpas ir po truputį pradėjome jas įrenginėti, tačiau 2008 metų ekonomikos krizė kirto iš peties visai Europai. Krizė turėjo didelės įtakos mūsų prekybiniams partneriams užsienyje, taigi skaudžiai palietė ir mus. Gamybines idėjas teko kuriam laikui atidėti.
– Kokie buvo pirmieji įmonės įkūrimo žingsniai? Kas prisidėjo, padėjo?
– Nuo 2009–2010 metų Rytų Europos regione įvyko keletas pokyčių finansų sektoriuje. Įgyvendinant EIF JERREMIE programą susiformavo keletas fondą administruojančių investicinių struktūrų, kurios turėjo galimybę investuoti ES pinigus į rizikos kapitalui priskirtinus inovatyvius projektus.
Mes turėjome aiškią viziją, aiškią specializaciją oftalmologijoje, pardavimų potencialą ir pagrindą produktų formulėms.
Didžiausias pasiekimas šioje srityje yra tai, kad skiriamas pinigų kiekis viršijo asmeninių interesų potencialą ir atsirado realios galimybės nepriklausomiems projektams pritraukti nemažus pinigų kiekius.
Iki tol finansavimas buvo prieinamas tik gana uždaram ratui žmonių, finansavimo strategija buvo konservatyvi, skolintis iš banko galėjo tik solidžios įmones, o po JERREMIE programos įdiegimo situacija pasikeitė ir norint įgyvendinti savo projektą „nuo nulio“ atsirado galimybė gauti pinigų projektui ne tik iš artimųjų, bet ir iš rizikos kapitalo investicinių fondų bei su jais susijusių investuotojų.
Taigi norėčiau pasinaudodamas proga mestelėti akmenį į euroskeptikų daržą – jei nebūtų Europos Sąjungos, tai tokių projektų kaip mūsų, kurie yra svarbūs ne tik mums ir investuotojams, bet ir visai Lietuvos ekonomikai, ne tik mokamais mokesčiais, kuriamomis darbo vietomis, mikro ar makro rodikliais, bet ir Lietuvos vardo žinomumo didinimui ir įtvirtinimui pasaulio žemėlapiuose, nebūtų.
Matydami realias galimybes pritraukti kapitalą, mes savo idėjas ir vizijas sudėjome į investicinį projektą gamybinei įmonei ir pristatėme jį investuotojų bendruomenei. Tai buvo tikras startuolis. Mes turėjome aiškią viziją, aiškią specializaciją oftalmologijoje, pardavimų potencialą ir pagrindą produktų formulėms. Dar laukė ilgas kelias: pradedant technologijų sukūrimu, įdiegimu, pramoninės gamybos paleidimu, produktų registracija, sertifikavimu ir t.t.
2012 metais sutarėme dėl investavimo su vienu iš JERREMIE fondo administratorių „Verslo angelu fondu I“. Jo vadovaujantis partneris A.Strumskis palaikė projektą, aktyviai įsitraukė į privačių investuotojų pritraukimą ir padėjo įgyvendinti investicinį sandorį su „verslo angelu“ R.Čibiru, UAB „Branda Plius“.
Kartu su INVEGA paskolos garantija bei Akademinės kredito unijos paskola įrangai pirkti, užtikrinome lėšas projekto įgyvendinimui. Dar norėčiau pažymėti, kad Invegos fondo siūlomos finansinės priemonės yra puikus, geras ir labai verslui reikalingas įrankis, be kurio dalis projektų taip pat neturėtų galimybės egzistuoti.
Vis dėlto, mano nuomone, INVEGA ir komercinių bankų tarpusavio santykis turėtų būti peržiūrėtas, nes realiame gyvenime komerciniai bankai vis tiek reikalauja visų garantijų lyg INVEGA garantijos nebūtų, nors INVEGA tikslas ir paskirtis juk yra būtent priešinga.
Tais pačiais 2012 metais ir įsteigta bendrovė UAB „Origmed“, šiuo metu kurianti ir gaminanti oftalmologinius preparatus.
– Kam konkrečiai panaudojote pritrauktas lėšas?
– Pritrauktos lėšos mums leido įsirengti patalpas, užtikrinančias produktų sterilumą, įsigyti sterilizavimo įrangą, skysčių aseptinio apdorojimo ir išpilstymo įrangą, sukurti technologijas, sertifikuoti įmonės kokybės sistemas ir registruoti produktą Europos Sąjungoje. Mūsų produktų išpilstymo sistema naudoja patentuotus vienos dozės lašintuvus, kurie yra itin patogūs ir ekonomiški vartotojui. Taip sukuriamas papildomas konkurencinis pranašumas ir papildoma pridėtinė vertė pacientui.
Šį rudenį išleisti pirmieji iš keturių paruoštų mūsų akių lašų – „Oculocin Propo“. Šie Lietuvoje sukurti akių lašai šiuo metu yra geriausi šio segmento akių lašai pasaulyje.
Akių lašai gaminami Lietuvoje „nuo... iki“, naudojant mūsų regiono aktyviuosius komponentus! Minėti akių lašai yra geriausia pirmoji pagalba akies sudirginimo atveju (pavyzdžiui, jei vaikas smėliuotomis rankomis pasitrina akis), akių nuovargio ir nemalonių pojūčių atvejais, užsisėdėjus prie kompiuterio ar televizoriaus bei tiems, kas nešioja kontaktinius lęšius.
Esame tikri, kad sukūrėme bendrovę, kuri savo produktų plėtra ir reikalingumu ne tik neš komercinę sėkmę, bet ir gerins žmonių gyvenimo kokybę ir garsins Lietuvos vardą.
– Kiek metų gyvuoja jūsų įmonė? Kaip ji auga? Darbuotojų skaičius, apimtys?
– Šių metų pabaigoje mūsų įmonei suėjo dveji. Darbuotojų skaičius išaugo 60 proc. nuo tada, kai pradėjome gamybą. Apimtys auga labai greitai, tačiau kadangi prekybą pradėjome tik 2014 metų rugsėjo mėnesį, tai kol kas esame pasinėrę į darbus ir viščiukų neskaičiuojame (šypsojosi).
– Ar aptarnaujate tik Lietuvos rinką? Ar turite kokių užsienio partnerių?
– Kadangi esame Lietuvos gamintojas, tai, be jokios abejonės, aptarnaujame Lietuvos rinką. Šiandien mūsų pirmieji akių lašai „Oculocin Propo“ su lietuvišku propoliu yra visų pagrindinių Lietuvos didmenininkų asortimentas.
Kaip žinote, Lietuvos rinka yra labai maža, todėl kurdami savo bendrovę iš pat pradžių orientavomės į eksportą. Tai yra svarbu pačiai bendrovei, man, kaip vadovui ir savininkui, mūsų investuotojams ir Lietuvai. Turime partnerių Belgijoje, Kipre, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje, Graikijoje, Maroke, Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu vedame aktyvias derybas su šalimis, pradedant Skandinavija ir toli už Europos Sąjungos ribų.
– Kalbant apie plėtrą, kokios vizijos? Ar planuojate kokių nors dar produktų?
– Be jokios abejonės. Gamindami produktą, kuris turi savo vietą bet kurioje pasaulio šalyje mes norime ir kryptingai siekiame, kad mūsų akių lašai būtų prieinami visame pasaulyje. Taip pat per artimiausius trejus metus mes planuojame išleisti dar tris ne mažiau inovatyvius ir reikalingus akių lašų produktus, skirtus skirtingoms terapinėms grupėms.
Tuo neapsiribosime, turime identifikuoti naujų poreikių ir idėjų, kurias vertiname ir po truputį vystome. Už tai, kad pavyko įkurti bendrovę, ir už tai, kokie esame dabar, turiu padėkoti visiems, kurie prie to prisidėjo. Esame tikri, kad sukūrėme bendrovę, kuri savo produktų plėtra ir reikalingumu ne tik neš komercinę sėkmę, bet ir gerins žmonių gyvenimo kokybę ir garsins Lietuvos vardą.
