Tarp studentų yra populiaru pasirinkti bendrabutį, išsinuomoti butą ar kambarį, o kai kurie tėvai nusprendžia investuoti ir studentui vaikui nuperka butą. Ekspertų teigimu, priimti sprendimą, ar butą nuomoti, ar pirkti, padės atidus rizikų ir atsiperkamumo įvertinimas.
Būsto nuoma – lanksti, bet ilgainiui brangesnė
Negavus ar atsisakius bendrabučio, daugybė studentų prieš kiekvienų mokslo metų pradžią dairosi buto ar kambario nuomai. Toks sprendimas yra lengvai suprantamas – sėkmingai radus patinkantį butą, galima greitai pasirašyti nuomos sutartį ir netrukus į jį įsikelti. Be to, tvarkingo buto nereikia remontuoti ir taip investuoti papildomai. Įprastai nuoma yra susijusi tik su fiksuotomis mėnesio išlaidomis, todėl studentui ar jo tėvams yra lengviau valdyti finansus trumpuoju laikotarpiu.
„Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis sako, kad nuomos kainos įprasti yra linkusios augti, todėl tai gali įnešti papildomo streso ir ateityje teks nuomai atriekti didesnę savo išlaidų dalį.
„Nuoma suteikia lankstumo, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje už ją yra sumokama didesnė kaina. Jeigu studentas planuoja nuomotis būstą ilgai, tai gali būti finansiškai ne taip efektyvu, kaip investuojant į nuosavą būstą. Todėl tėvams, finansiškai padedantiems savo vaikams studentams, reikėtų kiek galima tiksliau įsivertinti, kokios atžalos perspektyvos bei planai laukia ateityje ir nuspręsti, ar verta mokėti aukštą nuomos kainą, kai tuos pinigus galima būtų panaudoti, pavyzdžiui, pradiniam įnašui įsigyjant nuosavą būstą“, – sako banko atstovas.
Jam antrina ir nekilnojamo turto ekspertas Paulius Žilvitis, kuris teigia, kad nuoma – greitas ir patogus sprendimas, kai reikia įsikelti čia ir dabar, tačiau ilguoju laikotarpiu teks permokėti ir likti be apčiuopiamos grąžos.
„Tenka pripažinti, kad tarp studentų ir jų tėvų nuoma yra aktyvesnė, tačiau šiandien, net ir stebint aukštą EURIBOR rodiklį, tėvams pirkti būstą kaip investiciją ateičiai gali kainuoti tiek pat, kiek tektų sumokėti už paprasto ir kuklaus būsto nuomą. O įvertinant ilgalaikę nuosavo būsto įsigijimo naudą, nuoma gali ir nebeatrodyti toks patrauklus sprendimas“, – sako P.Žilvitis.
Nuosavas būstas ne tik studijų laikotarpiui, bet ir ramesnei ateičiai
Tėvams įsigijus nuosavą būstą ir jame įkurdinus savo vaiką studentą, gali iškilti klausimas dėl būsto ateities perspektyvų – ar pavyks lengvai jį išnuomoti, kai vaikas nuspręs ten nebegyventi. Nekilnojamojo turto eksperto teigimu, toks klausimas – natūralus, todėl dar prieš išsirenkant būstą, reikia įvertinti kelis aspektus, kurie nulems, kaip lengvai ateityje pavyks būstą išnuomoti ar parduoti.
„Nekilnojamojo turto rinkoje svarbiausi dalykai renkantis būstą yra finansinės galimybės ir vieta, kuri dažniausiai koreliuoja su turimomis lėšomis. Sveikintina, jei šie du kriterijai yra suderinami, tačiau būna ir situacijų, kai studentų mokymosi įstaiga yra sostinės senamiestyje, o turimas biudžetas leidžia įgyti turtą tik atokesniame gyvenamajame rajone. Tuomet tėvai ieško tokios lokacijos, kurioje yra ganėtinai plačiai išvystyta viešojo transporto sistema. Be to, tėvai tuo pačiu yra linkę pagalvoti ir apie atžalos ateitį šiame būste, todėl tokį stambų pirkinį tėvai sieja ne tik su studentavimo, bet ir šeimos kūrimo etapu“, – pastebi P.Žilvitis.
Jei atžala po studijų iš būsto planuoja išsikelti, tėvai turtą pradeda nuomoti – tokio būsto pardavimus nekilnojamojo turto ekspertas stebi retai.
Įprastai savo vaikams studentams tėvai įgyja kompaktiškus vieno ar dviejų kambarių butus. Visgi, P.Žilvitis rekomenduoja visuomet pasitarti su būsto rinkos specialistais, kurie pagal esamas galimybes ir šeimos planus patars, kokį ir kurioje miesto dalyje būstą būtų naudingiausia įsigyti.
Vaiko išlaikymui tėvai turi ruoštis iš anksto
Anot banko „Citadele“ Lietuvos filialo vadovo D.Burdaičio, vaikui pradėjus studijas, jo išlaikymas gerokai pabrangsta, tad ekspertas tėvus ragina pradėti tam ruoštis iš anksto.
„Įvairūs skaičiavimai rodo, kad saugiausia finansinė pagalvė šiuo atveju yra paruošiama, kai tėvai būsimam atžalos išlaikymui atsideda po 10–15 proc. nuo savo gaunamų metinių pajamų. Žinoma, ši dalis gali kisti priklausomai nuo vaiko poreikių, pasirinktų studijų brangumo ir miesto, kuriame vaikas nusprendžia studijuoti“, – sako banko atstovas.
Jis priduria, kad apie finansinę paramą savo vaikui tėvai turėtų pradėti galvoti vos jam gimus ir pasirinkti tokį taupymo būdą, kuris neleistų santaupoms nuvertėti. Ekspertas atkreipia dėmesį ir į sprendimą įsigyti nekilnojamojo turto daug anksčiau, nei iškyla realus poreikis jame įkurdinti savo atžalą studentą – kuo anksčiau investuojama į nekilnojamąjį turtą, tuo greičiau galima gauti atsiperkamąją grąžą.
„Jei šeima nusprendžia dar augant vaikams įsigyti papildomo nekilnojamojo turto, iki studijų būstą galima išnuomoti, o gautas pajamas atsidėti vaikų ateičiai. Kai vaikams ateis laikas studijuoti, bus sukaupta ir solidi santaupų suma, ir bus galimybė įkurdinti savo vaikus studentus tokiame būste. Galiausiai, net jei ateityje tėvai būstą nuspręs parduoti – net ir už tą pačią kainą, kuria įsigijo – bus atgautos ne tik visos investuotos lėšos, bet ir sutaupyta tai, kas kitu atveju būtų buvę išleista vaiko būsto nuomai“, – sako Darius Burdaitis.
Pašnekovas priduria, kad yra ir kitų būdų, kurie gali padėti sėkmingai sukaupti papildomų lėšų vaikų ateičiai – tai Lietuvoje vis labiau populiarėjantis investavimas į obligacijas ar akcijas, įvairius fondus ar kitus investavimo produktus.
