Albinas Januška – buvęs užsienio reikalų viceministras, prezidento Valdo Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo patarėjas, anksčiau vadintas vienu pagrindinių šalies energetikos politikos architektų, o šiuo metu esantis toliau nuo aktyvios politikos, interviu dienraščiui „Verslo žinios“ pareiškė, kad prieš keletą metų Seime svarstant VAE įstatymą, kaip tik konservatoriai inicijavo nuostatą, kad jėgainės reaktoriai neturėtų būti galingesni nei 1 tūkst. megavatų (MW).
A.Januška teigia manantis, kad keturių skirtingų šalių partnerystė būsimoje atominėje jėgainėje bus nelengva.
„Hitachi GE“, su kuria dabar deramasi dėl technologijos tiekimo, gamina 1300 MW galios reaktorius. Ar tai reiškia, kad mes priėmėme sprendimą ilgiems dešimtmečiams susisaistyti su Rusijos perdavimo sistemos dažniais ir Volgos hidroelektrinių kaskadų rezerviniais pajėgumais? Jeigu reaktoriaus galia bus esminis trukdis integruoti mūsų perdavimo sistemą į Vakarų Europą, o mes iš to gausime tik 400-450 MW galios kvotą – ar apsimoka? Galbūt projekto rengėjai turi atsakymą į šį klausimą, tačiau viešojoje erdvėje aš jo negirdžiu", – sakė A.Januška.
Jo teigimu, dažnių suderinimo su Vakarų Europa šalininkų Lietuvoje niekad nebuvo daug, ypač inžinierių. Tačiau dabartiniai valdantieji, būdami opozicijoje, laikėsi itin principingos pozicijos dažnių sinchronizavimo klausimu.
A.Januška teigia manantis, kad keturių skirtingų šalių partnerystė būsimoje atominėje jėgainėje bus nelengva.
Lietuvos Vyriausybė dėl naujos atominės elektrinės (AE) Visagine statybos derasi su regioniniais partneriais – Latvija, Estija ir Lenkija – bei strateginiu investuotoju Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi-GE Nuclear Energy“.
„Turint galvoje reaktoriaus projektinę galią, galima prognozuoti, kad po kvotų dalybų su partneriais Lietuva VAE turės maždaug 400-450 MW. Tada galėtume priminti, kad naujas panašios 450 MW galios garo katilas buvo pastatytas Elektrėnuose, kainavo milijardą litų ir pusę tos sumos skyrė ES. O kiek reikės investuoti į Visaginą, kad gautume praktiškai tokius pačius generavimo pajėgumus ir dar be ES paramos?“ – klausė A.Januška.
Kita vertus, anot jo, derybose dėl koncesijos „Hitachi GE“ buvo pasiūlyta iki pusės akcijų, o Lietuvos įstatymas reikalauja, kad Lietuva valdytų 34 proc. akcijų.
„Jeigu pagamintos elektros kvotas partneriai išsidalins panašiu santykiu kaip ir akcijas, tada trims mūsų partneriams liks tik apie 20 proc. akcijų ir iki 300 MW galios. Tai labai nedaug. Ar partneriai sutiks, kad tai yra tiek, dėl ko verta derėtis ir apskritai prasidėti, pamatysime“, – sakė A.Januška.
Lietuva derasi su Japonijos ir JAV koncernu „Hitachi-GE Nuclear Energy“ dėl investicijų į Visagine planuojamą statyti naują atominę elektrinę. Sutartis su kompanija tikimasi pasirašyti šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Projektas, įvairiais skaičiavimais, vertinamas 3,7-7 mlrd. eurų.
Lietuva tikisi, kad dalyvaujant strateginiam investuotojui bei regioniniams partneriams – trijų Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos kompanijoms, atominė elektrinė Visagine bus pastatyta iki 2020 metų.
