„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Centrinio banko vadovas – apie spartėjantį kainų augimą ir rizikas dėl pandemijos

Lietuvos bankas pirmadienį paskelbė, kad šalies ekonomika šiemet ir kitąmet augs lėčiau nei planuota, o kainos į viršų stiebsis sparčiau. Kita vertus, šalyje numatomas tolesnis spartus darbo užmokesčio didėjimas. Apie naujausias ūkio raidos prognozes ir infliacijos perspektyvas aktualijų laidoje „15/15“ – pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.

– Pone Šimkau, kodėl augant atlyginimams ir mažėjant nedarbui, Lietuvos bankas ekonomikos augimo prognozę vis tiek sumažino ir šiems, ir kitiems metams?

– Mes galbūt buvome kiek optimistiški dėl to, kaip keisis vidaus vartojimas, privatus vartojimas. Mąstėme, kad augant darbo užmokesčiui, o jis vis dar auga dviženkliais skaičiais, atsargumas turėtų sumenkti ir žmonės turėtų skirti daugiau išlaidų vartojimo reikmėms.

Vis tik matome, kad tas sutaupymas išlieka pakankamai didelis. Taupymo norma, kurią vertiname, vis dar išlieka istorinėse aukštumose.

Nepaisant darbo užmokesčio didėjimo, nepaisant kitų visuomenės grupių pajamų didėjimo, privataus vartojimo dinamika yra kiek lėtesnė, negu manėme, kad bus antrą ketvirtį. Antrą ketvirtį augimas yra lėtesnis negu pirmą ketvirtį.

Vartojimo lėtesnį augimą šiek tiek kompensuoja spartesnis investicijų augimas ir geresnė eksporto raida.

Problemų kelia žaliavų kainų augimas

– Kiek prie prognozių sumažinimo prisidėjo tai, ką mes matome pasaulinėje rinkoje, bent jau Europoje – dujų ir elektros kainų augimas?

– Aš galbūt ne tokią tiesioginę įtaką matyčiau, nes čia yra tokie greiti, staigūs veiksniai. Žaliavų kainų spurtas yra dabartinės ekonomikos atspindys. Visi veiksniai labiau prisidėjo prie kainų augimo ne tik Lietuvoje, bet ir plačiau – Europoje ir pasaulyje.

Be abejo, žaliavų kainų augimas atsispindi importuojamuose tarpinio vartojimo prekėse, kurios galų gale atsiduria savikainoje ir paskui persikelia į galutines vartojimo kainas.

Prekių tiekimo sutrikimai neleidžia pagaminti laiku arba tos apimties produkcijos, kurią verslas ketina pagaminti, tai gali lemti mažesnes į apyvartą pateiktas prekes ar mažesnes eksporto apimtis.

Apie tai daug kalbama, bet įvertinti, kokia apimtimi toks staigus žaliavų kainų padidėjimas įtakojo Lietuvos BVP sumažėjimą būtų pakankamai sudėtinga, bet tai yra trikdis ir jeigu greitu metu neišsispręs, jis turėtų vis didesnę įtaką.

Ekonominė aplinka Lietuvoje pozityvi

– Kodėl Lietuvos bankas vis dėlto pasakė, kad toks kainų augimas yra trumpalaikis?

– Todėl, kad istorijoje yra ne vienas pavyzdys, kai žaliavų kainų augimo spurtas taip jis kaip greitai išryškėjo, taip greitai tas burbulas ir subliūkšta.

Gyvename neįprastame pasaulyje, pandeminės ekonomikos pasaulyje. Mes matėme medienos kainų spurtą ir dabar ateities sandoriai rodo bliūkštančias kainos. Turime metalų kainų augimą, naftos kainos augimą, mes turime kitų energetinių išteklių kainų augimą.

Tas staigus išaugimas, kurį lemia staigiai atsigavusi paklausa ir nepakankama pasiūla, jis turėtų atsistačius pasiūlai tiesiog natūraliai sumažėti.

– Kokia yra Lietuvos ekonomikos nuotaika?

– Aš įvertinčiau, kad Lietuvoje yra kur kas geresnė nuotaika negu mes kartais linkę matyti, ir tai rodo būtent ir verslo, ir gyventojų lūkesčiai. Tai rodo ir įvairios gyventojų apklausos, kiek jie yra linkę įsigyti didesnį arba brangesnį pirkinį artimiausiu metu, ir mes matome, kad tie lūkesčiai taip pat sustiprėję.

Neįvertiname kartais to, kad darbo užmokestis Lietuvoje auga dviženkliais skaičiais, minimali mėnesinė alga auga dviženkliais skaičiais.

Valstybė skiria stiprią finansinę paramą verslui ir namų ūkiams. Įmonių finansinė padėtis netgi yra geresnė negu buvo prieš pandemiją.

Pelnai išaugę, ir ekonomikos nuosmukis nepaisant to, kad buvo neigiamos prognozės prieš metus – pasirodė nesiekia net minus 1 proc., o dabar, kaip ir prognozuojama, auga beveik 5 proc.

Ekonominė aplinka Lietuvoje yra pakankamai pozityvi. Ir, be abejo, yra daugybė faktorių, kurie tą paveikslą daro menkiau apibrėžtą ir yra daugybė rizikų, ypatingai išorės aplinkoje, kalbėjome ir apie žaliavų kainas.

Svarbu mūsų Lietuvos ekonomikos laivui pasaulio ekonomikos vandenyne teisingai laviruoti ir išplaukti.

Pagrindinė rizika – COVID-19

– Jūs minėjote pandemiją, Baltarusijos, Kinijos klausimus, pinigų plovimo rizikas. Kaip manote, kuri iš šių rizikų mūsų ekonomikai yra plačiausiai veikianti?

– Labai skirtingos. Aš manau, kad mus labiausiai veikia tai, nuo ko viskas ir prasidėjo – kova su pandemija, su virusu. Jeigu mes gebėtume per vakcinaciją susidoroti su virusu, jei būtų surasti vaistai, šita pandeminės aplinkos kalba turėtų užsibaigti.

Pagrindinė rizika - vis dar išliekantis neapibrėžtumas dėl COVID-19 protrūkių, dėl visokių COVID-19 atmainų.

Kalbant apie Kinijos ar Baltarusijos veiksmus, tai aš manau, kad jie labiau vienkartiniai veiksniai. Taip, jie turi įtakos ekonomikai, bet jie nėra tokie svarbūs ir sisteminio charakterio kaip pandeminė aplinka.

A.Izgorodinas: rizika - ir eksporte, ir viduje

– Aleksandrai, kaip vertinate Lietuvos banko prognozes, kalbant apie BVP, apie kainų kilimą?

– Su prognozėmis galima sutikti, nes aš taip pat matau keletą aspektų, kurie tikrai gali lemti lėtesnį mūsų BVP augimą.

Visų pirma tai situacija eksporto rinkose. Praeitą savaitę išėjo labai svarbūs verslo lūkesčių rodikliai euro zonoje. Vokietijos ir euro zonos pramonės nuotaikos gana stipriai pakrito. Tai yra tiesioginė grėsmė Lietuvai, kurios ekonomika labai priklauso nuo eksporto.

Yra ir vidaus vartojimo aspektas. Jeigu pasižiūrėtume į Statistikos departamento paskutines vartotojų apklausas, tai labai matosi aiškus paveikslas - nuo vasaros vidurio, nuo vasaros pabaigos pradėjo mažėti vartotojų lūkesčiai, kadangi žmonės pradėjo prasčiau vertinti ekonomikos perspektyvas, darbo rinkos perspektyvas ir yra labiau linkę taupyti. Tai irgi kelia tiesioginę riziką sparčiam ekonomikos augimui, kurį mes turėjom vasarą.

Infliacijos tendencijos

– Kaip manote, kurių kainų augimą eilinis pilietis pajus pirmiausia?

– Šiandien tikimybė didelė, kad augs ir prekių, ir paslaugų kaina, ir gana sunku pasakyti, kokios kainos augs sparčiau. Aš matau problemą, tai, kad mes turime ir vidinį spaudimą kainoms augti, tai yra spartus atlyginimų augimas, kadangi turime apie dešimties procentų augimą. Tikėtis, kad įmonės nekels kainų dėl kylančių atlyginimų, būtų labai naivu.

Ir antras aspektas, ką jūs ir minėjote – dujų kainos, žaliavų kainos. Pasaulyje šiandieną yra tikrai daug aspektų, kurie tas kainas kelia, ir aš asmeniškai manau, kad iki metų pabaigos svajoti apie sulėtėjančią infliaciją būtų tiesiog nerealu.

– Ar jūs sutinkate, kad iš tų rizikų, kurios kyla mūsų ekonomikai, pandemija vis dar yra stipriausias veiksnys?

– Ir taip, ir ne. Dabar kažkiek atsigavimas pasaulyje stabilizavosi. Tai, mano nuomone, kaip ir nėra labai susiję su COVID-19.

Kitas labai svarbus aspektas yra tai, kad jeigu mes pasižiūrėtume COVID-19 situaciją Europoje, tai visose pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose dramos tikrai nematau, nei atvejų kontekste, nei kas būtų baisiausia, pacientų ligoninės kontekste.

COVID-19 realiai labai veikia pačios Lietuvos situaciją, nes mes turime pakankamai didelį atveju augimą, kuris yra tuo pačiu metu labai eskaluojamas viešojoje erdvėje, tas šiek tiek gąsdina žmones.

Gana sudėtinga situacija ligoninėse gali išprovokuoti ir tokį radikalesnį Vyriausybės atsaką. Tai jau veiktų Lietuvą, bet globaliai COVID-19 šiandien dienai, mano nuomone, neturi labai didelės įtakos Lietuvos ekonomikai.

Visą interviu ir daugiau aktualijų laidos „15/15“ įrašų rasite videogalerijoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų