„Europos Komisija pateiks finansinių sandorių pasiūlymą, atnaujintą direktyvą – Europos Tarybai ir Europos Parlamentui“, – BNS sakė A.Šemetos atstovė spaudai Karolina Štelmokaitė.
Anot jos, direktyvai turės pritarti Europos Parlamentas, ji bus įgyvendinama pagal retai taikomą, vadinamąją „tvirtesnio bendradarbiavimo“ procedūrą. Lietuvos tarp 11-kos šalių nėra.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje A.Šemeta ketina paskelbti pareiškimą dėl šio mokesčio.
„Lietuva šį klausimą atidėjo, nutarė surinkti daugiau informacijos“, – sakė K.Štelmokaitė, paklausta apie sausį vykusį A.Šemetos ir Lietuvos premjero Algirdo Butkečiaus susitikimą.
Lietuvos Vyriausybė tuomet teigė, kad Lietuva vis dar svarsto, ar pritarti finansinių sandorių mokesčiui. Anksčiau premjeras A.Butkevičius žadėjo, kad jau sausį Lietuva paprašys Europos Komisijos įtraukti Lietuvą į minėtų šalių grupę.
ES finansų ministrai sausį mėnesį sutiko, kad vienuolika euro zonos narių įsivestų šį mokestį. Tai bus pirmas kartas pasaulyje, kai finansinių sandorių mokestis bus taikomas keliose šalyse. Komisija siūlo, kad sandoriams su obligacijomis ir akcijomis būtų taikomas 0,1 proc. mokestis, o sandoriams su finansinėmis išvestinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestis. Prieštaringai vertinamas mokestis daugelio yra vertinamas kaip būdas finansų sektorių priversti grąžinti skolą už krizės metu šiam sektoriui suteiktą paramą.
Lietuvos bankininkai savo ruožtu teigia norintys gauti daugiau ir išsamesnės informacijos apie būsimą mokestį. Vertybinių popierių birža paskaičiavo, kad iš mokesčio bus gauta apie 4 mln. litų pajamų per metus.
Europos Komisijos atstovai skaičiuoja, kad įplaukos iš finansinių sandorių mokesčio galėtų siekti 30–35 mlrd. eurų per metus. Jei įsivesti šį mokestį sutiktų visos 27 ES valstybės narės, metinės įplaukos iš šios rinkliavos siektų 57 mlrd. eurų per metus.
