Europos Komisijos (EK) ir ES statistikos tarnybos Eurostato šią savaitę paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje bendras mokesčių lygis sudaro 27,1 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Vidutiniškai ES jis siekė 38,4 proc. BVP.
„Be abejo, Lietuva turi rezervo pajamų dalyje“, – interviu BNS sakė už mokesčius, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas eurokomisaras, komentuodamas galimybes mažinti biudžeto deficitą.
„Niekas nesako, kad reikia būtinai pasiekti ES vidurkius, bet turint omeny, kad ta našta yra pati mažiausia, o tuo tarpu daugelis sričių dėl menko finansavimo atsilieka, viena iš galimybių yra, be abejo, problemas spręsti per atitinkamus mokesčius, kurie yra laikomi draugiškais ekonomikai arba nevaržančiais ekonominio augimo. Tokie mokesčiai pagal mokesčių teoriją yra turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai, tarp jų – ir automobilių mokestis“, – kalbėjo A.Šemeta.
Kartu jis pabrėžė, kad darbo apmokestinimas Lietuvoje nėra mažas, todėl jo sumažinimas gali padėti skatinti užimtumą.
„Jeigu kalbant apie kitus mokesčius Lietuva yra pirmoje vietoje pagal mažumą, tai darbo apmokestinime, jeigu bendrai paimsime socialinio draudimo, sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčius, ES yra maždaug per vidurį. Šiuo atveju galėtų būti sprendimas atitinkamai mažinti darbo apmokestinimą ir paskatinti užimtumą Lietuvoje“, – kalbėjo A.Šemeta.
Vis dėlto jis pripažino, kad prieš rinkimus tikėtis sprendimų yra sudėtinga: „Šiems metams yra patvirtintas deficito lygis, kaip suprantu, biudžetas yra vykdomas pakankamai sėkmingai, tai, matyt, kokius sprendimus priimti, toliau spręs po rinkimų būsimoji Vyriausybė“.
Pagal šią savaitę paskelbtą tyrimą, aukščiausias mokesčių lygis ES fiksuotas Danijoje (47,6 proc. BVP) ir Švedijoje (45,8 proc. BVP). Latvijoje jis – panašus kaip Lietuvoje (27,3 proc.), Estijoje – didesnis (34,2 proc.).
Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs nekilnojamojo turto mokestis turi būti mokamas, jei turto vertė viršija milijoną litų. Automobilių mokestis buvo svarstytas, bet liko neįvestas.
Pernai Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – sudarė 5,8 mlrd. litų, arba 5,5 proc. nuo BVP. Vyriausybė nori šį rodiklį sumažinti iki 3 proc. 2012 metais.
