Jei šiemet algos augs 8,3 procento „popieriuje“, tai kitąmet augimas sulėtės iki 7,4 procento. Finansų ministerija dar kovą prognozavo, kad kitąmet algų augimas bus mažesnis – apie 6 proc., o dabar mato šviesesnę ateitį darbuotojams.
Ministerija paaiškina, kad trumpojo laikotarpio atlyginimų pokyčio įverčiai padidinti atsižvelgus į didinamą minimalią algą, viešojo sektoriaus atlyginimų politiką.
Prognozuojama, kad jau 2021 metais algų augimas sulėtės iki 5,8 proc., o 2022 m. – iki 5,5 proc.
Ne visus įtikina tokios prognozės.
Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys M.Majauskas teigia, jog valdantieji gyvenimą mato pro rožinius akinius.
„Finansų ministerija pateikia prognozes, kuriomis remiantis planuojami ir ateinančių metų valstybės biudžetai. Svarbu pabrėžti, jog ateinantys metai yra rinkiminiai, ir, panašu, jog valdančioji dauguma neatsispyrė pagundai pažiūrėti į gyvenimą pro rožinius akinius. Finansų ministerijos prognozės yra reikšmingai užkeltos lyginant su tuo, kas yra prognozuojama bankuose, kuriems tai eiliniai metai, tad jokios paskatos matyti pasaulį kitaip nėra“, – sakė M.Majauskas.
Jis pabrėžia, kad ministerijos prognozė gerokai optimistiškesnė, nei pateikiamos „Swedbank“ ar SEB ekonomistų prognozės, kuriose darbo užmokesčio augimas prognozuojamas tarp 5-6,5 proc.
Prognozių skirtumas reiškia maždaug 150 mln. eurų papildomų „orinių“ pajamų valstybės biudžete, kurios reikalingos įgyvendinti naujiems valdančiosios daugumos pažadams, vertinama pranešime.
„Finansų ministras V.Šapoka yra akivaizdžiai spaudžiamas valdančiosios koalicijos rinkiminiais metais numatyti papildomas išlaidas ir todėl yra priverstas planuoti papildomas pajamas. Deja, pajamos tik pieštos, o išlaidos iš visų mokesčių mokėtojų kišenės bus grynos. Tai dar viena neatsakingos mokesčių reformos „milijardą milijonams“ pasekmė, kurios padarinius jausime dar ne vienerius metus“, – teigė M. Majauskas.
N.Mačiulis: geriau suplanuoti didesnes išlaidas nei mažesnes
Tačiau priešingos pozicijos laikosi „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, vertinant algų prognozes, jas lemia skirtumas tarp privataus ir viešojo sektoriaus atlyginimų. Jei privačiame sektoriuje atlyginimai nebeauga taip sparčiai, to nepasakysi apie tarnautojų atlyginimus.
„Atotrūkis jau šiemet labai gerai yra matomas, viešajame sektoriuje atlyginimai auga daugiau nei 10 procentų, o štai privačiajame sektoriuje II šių metų ketvirtį augimas jau sulėtėjo iki 6 procentų. Mes žiūrėdami į 2020 metus prognozuojame, kad tas augimas privačiame sektoriuje dar šiek tiek sulėtės, bet bendrą nacionalinį vidurkį aukštyn gali tempti viešasis sektorius. Ir čia labai priklauso nuo prielaidų, kurias Finansų ministerija daro apie ateinančių metų biudžeto išlaidas, numatytas viešojo sektoriaus atlyginimams didinti“, – aiškina N.Mačiulis.
Anot jo, dalis atlyginimų, pvz., medikų, mokytojų, jau yra padidinti nuo rugsėjo 1-osios, ir to efektas bus jaučiamas iki kitų metų rugsėjo.
„Tikėtina, kad kitąmet viešajame sektoriuje atlyginimai taip pat augs sparčiau nei privačiame sektoriuje. Žiūrint į Finansų ministerijos prognozes galima išskaičiuoti, kad tikimasi apie 10 proc. augimo viešajame sektoriuje arba planuojamas toks augimas. Nes privačiame sektoriuje atlyginimų augimas turėtų siekti apie 5 proc., ne daugiau“, – sako N.Mačiulis.
Anot ekonomisto, optimistinės prognozės žalos šiuo metu nedaro.
„Net jei šios Finansų ministerijos prognozės ir yra šiek tiek optimistiškos, jos jokios žalos nedaro. Nes tokiam kontekste geriau yra suplanuoti per dideles išlaidas, o ne per mažas. Nes mes susiduriame su neigiamu išoriniu šoku iš pasaulio ekonomikos dėl lėtėjančios pasaulinės prekybos, dėl prekybos konflikto tarp JAV ir Kinijos, dėl galimos recesijos Vokietijoje. Tai šiame kontekste turi veikti anticiklinė fiskalinė politika“, – sako N.Mačiulis.
Jis paaiškina – anticiklinė politika reiškia, kad reikia didinti biudžeto išlaidas, mažinti biudžeto perteklių.
„Ir būtent su tokiu optimistiniu planu galima iš dalies ir paskatinti šalies ekonomikos augimą, per spartesnį viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą, per vaiko pinigų didinimą, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą. Taip galima sustiprinti vidaus paklausą, išlaikyti teigiamus gyventojų ir įmonių lūkesčius ir išvengti neigiamo šoko, kurį mes galimai patirsime iš savo eksporto rinkų“, – įsitikinęs N.Mačiulis.
Anot jo, valstybės finansinė padėtis šiuo metu stabili ir subalansuota, todėl geriau suplanuoti per dideles išlaidas nei per mažas.
