„Dabartinė akcizų politika Estijoje patyrė fiasko – jų tarifai buvo didinami tiek sparčiai, kad akcizų įplaukos gerokai atsiliko nuo planų. Mūsų vertinimais, per pastaruosius dvejus metus į Latviją dėl to „iškeliavo“ daugiau kaip 100 mln. eurų. Į šią sumą įtrauktos ne tik negautos akcizų įplaukos į biudžetą, net ir nuostoliai dėl nesurinkto pridėtinės vertės mokesčio“, – spaudos konferencijoje kalbėjo instituto vadovė Marjė Josing.
Jos žodžiais, dabartinė akcizų politika, kai jų didinimu bandoma užlopyti biudžeto skyles, paremta trumparegišku mastymu.
„Pagal akcizų surinkimą 2017 metais grįžome į 2015-ųjų lygį, ir negalima išdidžiai tvirtinti, neva visuomenė jau mažiau svaiginasi“, – pabrėžė M.Josing.
Į Latviją specialiai alkoholinių gėrimų įsigyti Estijos gyventojai plūstelėjo 2016 metais, po pirmojo ženklaus akcizų šuolio jų šalyje. Pernai tokių kelionių padaugėjo 2,5 karto. Maža to – užpernai į Latviją tokiais tikslais vyko tik pasienio regionų gyventojai, o pernai – buvo keliaujama jau iš bemaž visos Estijos.
Apklausų rezultatai rodo, jog praėjusiais metais alkoholinių gėrimų iš Latvijos atsivežė 35 proc. Estijos gyventojų, o tokio importo apimtys, vertinant absoliučiu alkoholiu, buvo beveik triskart didesnės nei užpernai.
2017 metais į Latviją alkoholinių gėrimų įsigyti keliavęs Estijos gyventojas ten „paliko“ vidutiniškai po 1070 eurų.
Palyginti su 2016-aisiais, kelionių, kurių metu buvo įsigyjama ir maisto produktų, dalis padidėjo nuo 45 proc. iki 64 proc., degalų – nuo 32 proc. iki 60 proc., statybinių medžiagų – nuo 18 proc. iki 51 proc., tabako produkcijos – nuo 26 proc. iki 45 procentų.
„Labai svarbu kaimyninėms valstybėms laikytis panašios akcizų politikos, kad akcizinių prekių kainos jose nepradėtų gerokai skirtis, dėl to nesusiformuotų tokia aktyvi pasienio prekyba. Deja, Estija to neįvertino“, – pabrėžė M. Josing.
„Tikėta, jog tokia prekyba Latvijos pasienyje nenurims ir šiais metais“, – pridūrė ji.
