„Mes pasiėmę paskolas, pagailėkit mūsų, bankrutuosime, uždarysime verslus, žmonės neteks darbo, jaunimas negalės prekiauti alkoholiu vasarą.“
Lietuvos kaimas ne viskį gerdamas prasigėrė. Stiprus alus ir spirituotas vynas kaimo parduotuvėse sudaro 90 procentų apyvartos. Čia yra problema, juos ribokim, – sakė R.Miliauskas.
Tokiais argumentais alkoholio pramonės atstovai, prekybininkai, lobistai, provincijos parduotuvių savininkai antradienį bandė suminkštinti ministro širdį. A.Veryga juos pakvietė diskusijai apie specializuotų parduotuvių steigimą.
„Mes turim susitarti“, – sakė ministras.
„Aibė“ perspėjo, kad uždarys visas parduotuves
Pirmieji tokią idėją įregistravo konservatoriai praėjusių metų sausį. Šią iniciatyvą palaikė tiek dabartinis sveikatos apsaugos ministras, tiek „valstiečiai“. A.Veryga anksčiau yra teigęs, kad specializuotos alkoholio parduotuvės Lietuvoje galėtų atsirasti 2018 metais, o jų skaičių ketinama nustatyti atsižvelgiant į gyventojų skaičių.
A.Veryga teigė, kad ketinama įkurti darbo grupę. Tačiau mažų kaimo parduotuvių, asociacijų atstovai A.Verygai teigė, kad tokiu atveju bankrutuotų, jei nebūtų leista prekiauti alkoholiu.
„Esame pasiėmę paskolas. Tačiau jei draudimas įsigalios kitais metais, bankrutuosime. Tai smulkaus verslo žlugdymas“, – bandė suminkštinti sveikatos apsaugos ministrą provincijos parduotuvių savininkai.
„Aibės“ prekybos tinklo atstovai sakė, kad po šio sprendimo gali užsidaryti apskritai visos parduotuvės, kurių yra per 600.
Siūlo aukoti stiprų alų ir spirituotą vyną
Robertas Miliauskas, parduotuvių tinklą regionuose valdančios Lietkoopsąjungos valdybos pirmininkas, teigė, kad alkoholio apyvarta sudaro vidutiniškai trečdalį. Lietkoopsąjungai priklauso per 500 parduotuvių.
„Techniškai įsteigti specializuotą parduotuvę nėra galimybių. Trečdalį apyvartos sudaro alkoholis, tačiau dėl to teks uždaryti parduotuves. Paprastai kaimelyje yra viena parduotuvė, ir ji užsidarys. Senyvi žmonės – kur jie nusipirks duonos“, – juodą scenarijų piešė tinklo vadovas.
„Lietuvos kaimas ne viskį gerdamas prasigėrė. Alus ir spirituotas vynas sudaro 90 procentų. Čia yra problema. Daugiau būtų naudos, jei susikoncentruotume į tai, ką tauta geria. Galvokime, kaip riboti jų prieinamumą“, – sakė R.Miliauskas. Provincijos parduotuvių savininkai teigė, kad tegul valstybė kompensuoja verslo praradimus, jei parduotuvės bankrutuos iš jų išėmus alkoholinius gėrimus.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga teigė, kad galima atsižvelgti į kai kuriuos verslo pasiūlymus. Todėl jis mano, kad ateityje dialogas turi būti kelių žmonių būryje.
Prašo pereinamojo laikotarpio
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, atstovaujantis ir alkoholio gamintojams, teigė, kad verslas pozityviai žiūri į alkoholio vartojimo mažėjimą. Tačiau dėl specializuotų parduotuvių, pasak jo, nėra aišku, kur ir kaip jos veiktų.
„Gal tai būtų kaip meniu – išsirenki, ir atneša iš sandėlio“, – svarstė V.Sutkus. Verslininkai sutinka, kad licencijų prekiauti alkoholiu dabar išduota pernelyg daug, todėl ateityje galėtų didėti jų kaina. Verslo konfederacijos vadovui nerimą kelia ir siūlomi apribojimai, kurie neleis prekiauti alkoholiu tam tikrose vietose, patalpose. Dabar tokie apribojimai galioja prekybai šalia švietimo įstaigų.
„Todėl siūlau neskubėti ir devynis kartus pamatuoti, o dešimtą – kirpti“, – prisiminė lietuvišką patarlę V.Sutkus.
Lobistas Šarūnas Frolenko, atstovaujantis „Barboros“ sistemai, sakė, kad siūlymas uždrausti prekybą elektroninės komercijos parduotuvėms jas atskiria nuo fizinės prekybos ir yra neteisingas. „Siūlau reglamentuoti prekyba internetu taip pat kaip yra reglamentuojama prekyba fizinėse parduotuvėse“, – teigė jis.
Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė prašė, kad būtų leista prekiauti alkoholiu 18 metų sulaukusiems jaunuoliams. „Valstiečiai“ siūlo didinti šį amžiaus apribojimą.
„Sektoriui būtų stiprus smūgis, nes vasarą jaunimas negalėtų dirbti“, – pastebėjo ji. Tačiau restoranų verslo atstovė sako pasisakanti už barais virtusių kioskų uždarymą. Tačiau mėginimai drausti prekiauti alkoholiu stacionariose vietose irgi lieka neaiškus klausimas E.Šiškauskienei.
Reikalavo pasakyti, ko iš tiesų nori ministras
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas piktinosi, kad verslininkų argumentai jau seniai visiems žinoti, o jis pasigedo ministro argumentų.
Pasak L.Vilimo, dėl specializuotų parduotuvių steigimo skuboti sprendimai negalimi.
„Siūlomos specializuotos parduotuvės neturi jokio analogo pasaulyje. Skandinavijoje yra valstybės monopolis arba, kitu atveju, – laisva rinka. Negali būti tarpinio varianto“, – sakė L.Vilimas. Todėl jis paprašė A.Verygos paaiškinti, ko siekiama specializuotomis parduotuvėmis.
„Jei norite uždaryti daugiau vietų, tai pasakykite kiek. Reikia branginti licencijas? Galima tai daryti. Mes dėl to esame pasiryžę diskutuoti“, – teigė asociacijos vadovas.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga tik pakartojo, kad specializuotų parduotuvių tikslas – kovoti su alkoholio prieinamumu.
„Jei nesusitvarkysime su tuo, tai kaime neliks kam pardavinėti prekių. Reikia sumažinti fizinį prieinamumą. Nesu valstybės monopolio šalininkas“, – verslininkams teigė A.Veryga,
L.Vilimo skaičiavimais, specializuotų parduotuvių steigimas verslui kainuos šimtus milijonus investicijų, o valstybės biudžetas per metus praras apie 50 mln. eurų (be sumažėjusių pajamų iš akcizo).
Investuotojų forumo atstovas Emilis Ruželė teigė, kad nėra detaliai paskaičiuota, kokį tai poveikį padarys pačiam alkoholio vartojimui ir visam verslui
Prekybos tinkluose – tik silpnas alkoholis
Parlamentui yra pateikti du įstatymų paketai, numatantys specializuotų alkoholio parduotuvių steigimą, amžiaus, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, vėlinimą ir laiko, kada draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, ankstinimą.
Vieną projektų paketą parengė daugiau kaip 20 buvusios kadencijos Seimo narių konservatorių, kitą – daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos piliečių. Jų pasiūlymai didžiąja dalimi sutampa arba yra panašūs.
Pagal projektus, siūloma steigti specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, kurios turėtų būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekyba. Vienas projektas leistų parduotuvėse išlaikyti alkoholio skyrių, tačiau jame būtų galima parduoti tik silpnuosius gėrimus, kitas išvis nenumato tokios galimybės.
Beje, kaimo parduotuvės skaudžiai sureagavo į siūlymus leisti prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse. Provincijos verslininkai nerimauja, kad reikės uždaryti parduotuves, atleisti žmones.
Siūloma drausti alkoholiu prekiauti nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis, šeštadieniais nuo 15 val. iki 10 val., taip pat sekmadieniais visą dieną mažmeninės prekybos vietose. Dabar draudimas galioja nuo 22 val. iki 8 val. visomis dienomis.
Be to, norima pardavėjus įpareigoti užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves. Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
