Kas yra neigiamos palūkanos?, – tai neįprasta finansinės politikos situacija,
kuomet bazinėms palūkanoms esant nulinėms arba arti nulio, finansiniai instrumentai yra su neigiamomis palūkanomis. Paprastai tariant, jums primoka už tai, kad pasiskolinote, – tai geroji naujiena. Tačiau jei padėjote indėlį ar pirkote obligacijų – priemonės, kurios skirtos uždirbti, – jums tenka mokėti bankui ar obligacijų leidėjui už jūsų paskolintus pinigus. Tai bloga naujiena.
Finansinė grupė „Citigroup“ skaičiuoja, kad du trečdaliai visų Europos valstybių obligacijų perkama ir parduodama su neigiamomis palūkanomis. Pirmasis neigiamas palūkanas už sąskaitoje laikomas lėšas Šveicarijos frankais Lietuvoje pradėjo taikyti Latvijos komercinio banko „Meridian Trade Bank“ Lietuvos filialas. Bankas nuo balandžio 1 d. už sumas, viršijančias 50 tūkst. Šveicarijos frankų, taikys minus 1,5 proc. metines palūkanas.
Nauris Treigys, investuotojas ir tinklaraščio „Apie investavimą paprastai“ (http://aipt.lt) autorius, teigia, kad tokia situacija yra bausmė. „Neigiamos palūkanos yra bauda už tai, kad mes su pinigais nieko nedarome: jie nėra investuojami, o laikomi bankuose, kojinėse, indėliuose. Pinigai turi būti apyvartoje ir nuolat kurti vertę. Ir jeigu to nebus daroma, tai ilgai turėsime neigiamas palūkanas“, – aiškina N.Treigys.
Taigi kokios galimos išeitys siekiantiems užsidirbti?
Akcijų ir obligacijų paieška
„Swedbank“ Asmeninės bankininkystės skyriaus vadovas Edgaras Mickus teigia, kad šiuo metu nėra daug alternatyvų taupantiems ir ieškantiems uždarbio asmenims, ir vardina, kur būtų galima investuoti.
„Tai Lietuvos Vyriausybės taupymo lakštai, taip pat Rytų ir Pietų Europos vyriausybinės obligacijos. Kai kurios iš jų rizikingesnės, tačiau ir uždarbis didesnis. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į
aukšto reitingo įmones, bet su aukštomis palūkanų normomis. Investuotojams vertėtų atkreipti dėmesį, kad šiai dienai palūkanų normos yra mažos, o mokesčiai nuskaitomi būtent nuo palūkanų, taigi ir čia pajamingumas gali būti nedidelis“, – vardina E.Mickus.
N.Treigys pirmiausia rekomenduoja atkreipti dėmesį į finansinių instrumentų pajamingumą ir vardina sritis, kuriose jis vis dar teigiamas.
„Tai visų pirma akcijos. Jos vis dar duoda teigiamą grąžą. Lietuvoje reikėtų atkreipti dėmesį į bendroves, kurios stabiliai moka dividendus. Toliau seka biržos, kurios yra arčiau Lietuvos – Varšuvos birža, Londono. Pasaulyje šiuo metu populiariausia yra JAV birža. Čia dividendinis pajamingumas yra apie du procentai“, – skaičiuoja N. Treigys.
Investavimo ekspertas tęsia, kad galima paieškoti finansinių institucijų, kurios už indėlius vis dar moka teigiamas palūkanas. Tiesa, tokių nebus daug ir palūkanos bus menkos, bet geriau nei nieko.
„Dar yra obligacijos su teigiamomis palūkanomis. Už Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius vis dar mokami neblogi procentai. Tarkim dešimties metų obligacijų pajamingumas yra šiai dienai yra 2,75 proc. Esant tokiai situacijai tai labai geras procentas“, – aiškina N.Treigys ir priduria, kad pajustum naudą, investuoti į obligacijas reikia didesnių sumų.
Investavimo alternatyvos
Ieškantiems alternatyvų vardinamos tokios sritys kaip nekilnojamasis turtas, prekyba valiutomis, investicijos į tarpusavio skolinimosi platformas, pagaliau nuosavas verslas.
N.Treigys teigia, kad pagrindinis dėmesys renkantis šias sritis turėtų būti rizika, o ji matosi žiūrint į investicijų grąžą. Kaip pavyzdį pateikia investicijas į valiutas.
“Jei investuotojas žaidžia valiutomis dilerinėse kompanijose, tai rizika yra beprotiška, nes tai lažybos iš valiutų ateities kurso. Galimas ir kitas variantas. Peržiūrėti pasirinktos valiutos centrinio banko nustatytas bazines palūkanų normas ir ketinimus. Jei jos didesnės už tos valiutos, kuria gauni algą, tai greičiausiai ta valiuta kils, nes yra teorija, kad ta valiuta brangesnė, kurios bazinės palūkanos didesnės. Ir jei yra tikimybė, kad palūkanos bus didinamos, tada tikėtina, kad ta valiuta dar brangs“, – subtilybes aiškina straipsnių apie investavimą autorius.
Dar viena galimybė – tarpusavio skolinimosi platformos. Tarpusavio skolinimosi platformos veikia kaip tarpininkai tarp norinčių paskolinti asmenų ir ieškančių paskolos. Jų privalumas tas, kad technologijos leidžia pasiekti didesnį efektyvumą nei bankai ir leidžia pasiekti didesnį paskolų gavėjų skaičių bei prisiimant didesnę riziką gauti atitinkamai didesnę grąžą. Dažniausiai jos ima mokestį už paslaugas iš besiskolinančių ir skolinančių. N.Treigys tokias investicijas įvardina labiau kaip obligacijas, tik su didesne grąža ir, žinoma, didesne rizika, o skolintojas atlieka banko funkciją.
„Kaip fizinis asmuo tu negali išleisti obligacijų, tad reikia skolintis per kažką. Šiuo atveju per tarpusavio skolinimo platformas. Tačiau kai prie nulinių palūkanų tau siūlo 10 proc. metinių palūkanų, tai signalizuoja apie riziką“, – atkreipia dėmesį N. Treigys.
Ten palūkanų normos yra didelės, tačiau nėra taip, kad didelės palūkanų normos būna už saugesnį investavimo produktą. Bet kokiu atveju, kur rizikingiau, ten ir daugiau moka.
E.Mickus irgi rekomenduoja atkreipti dėmesį į palūkanų normas. „Ten palūkanų normos yra didelės, tačiau nėra taip, kad didelės palūkanų normos būna už saugesnį investavimo produktą. Bet kokiu atveju, kur rizikingiau, ten ir daugiau moka“, – aiškina jis.
Tarpusavio skolinimo platformą Manu valdančios UAB „Sutelktinis finansavimas“ vadovas Justinas Murauskas teigia, kad tokia grąža – tai rinkos kaina už prisiimamą riziką.
„Tai yra rinkos kaina. Skolinant fiziniams asmenims vidutiniškai galima tikėtis 18 proc. metinių palūkanų, o įvertinus tikėtinus nuostolius – 13 proc. metinę grąžą. Esame įdiegę papildomas apsaugos priemones, todėl 13 proc., mūsų supratimu, yra optimali kaina esant tokiai rizikai“, – sako J.Murauskas.
Riziką skirsto, bet investicijos nedraudžiamos
UAB „Sutelktinis finansavimas“ direktorius teigia, kad investicijos į tarpusavio platformas turėtų labiausiai sudominti žmones, kurie turi susitaupę ir atsidėję pinigų ateičiai.
„Tikimės, kad tai bus alternatyva indėliams, nes gali sugeneruoti didesnę grąžą. Lietuvos banko reguliavime numatyta, kad vienas investuotojas kasmet į platformas gali investuoti iki 5 tūkst. eurų. Tai daugiau nei vidutinis indėlis, tad tokios investicijos turėtų būti įdomu žmonėms, turintiems laisvų pinigų. Ko tikrai nerekomenduojame – tai investuoti visų santaupų“, – aiškino J.Murauskas.
Pirmuosius investuotojus skaičiuojantis J.Murauskas nurodo, kad žmones, pasirinkę tokią investavimo forma, turėtų suprasti, kad tai yra ilgalaikė investicija. „Tipinis indėlis yra iki dvylikos mėnesių. Tai trumpalaikė investicija. Investicija per platformą siekia 2-5 metus, todėl kaina ir skiriasi. Kaina nurodo ne tik rizikos kiekį, bet ir tai, kad investicija yra ilgesniam laikui“, – sako vadovas.
Pasak jo, žmonės turėtų suprasti, kad tai nėra indėlis ar indėlio atitikmuo, tad investicija nėra drausta Indėlių draudimo fonde. „Yra tikimybė neatgauti investuotų lėšų, bet iš karto turiu pasakyti, kaip rizika yra sumažinama. Pirmiausia, griežta finansuojamų paskolų atranka. Prieš patvirtinant paskolos paraišką apie paskolų gavėjus sužinome visą reikalingą informaciją – kokios jų pajamos, kokie įsipareigojimai, ar jie dirba, ar ilgai dirba, kokie jų finansiniai įpročiai. Kartu su kreditų biuru „Creditinfo“ esame sukūrę specialiai Manu skirtą rizikos vertinimo modelį – viskas tam, kad kuo labiau sumažinti negrąžinamų paskolų riziką.
Nors investuotojas pats pasirenka, į kokio rizikingumo klientus jis norėtų investuoti ir kokios grąžos siekia, tačiau mes neleidžiame sumesti visų investicijų į vieną paskolą. Skirtingai nei kitos platformos, turime taisyklę neleidžiančią investuoti į vieną paskolą ne daugiau kaip 5 proc. nuo bendros investicijų sumos. Ką tai duoda? Tarkime vienas iš besiskolinančių susidūrė su problemomis, nesugebėjo grąžinti paskolos. Jei būtumėte investavęs į paskolą visą šimtą eurų, būtų nuostolis 100 proc. Bet kai jūs investuojate į 20 paskolų, vienas skolininkas jums negrąžina, tai turite tik 5 proc. nuostolį. Iš kitų uždirbate palūkanas ir jūsų uždarbio grąža kompensuoja nuostolius ir padeda uždirbti“, – teigia J.Murauskas.
Kaip ilgai tęsis neigiamų palūkanų era?
„Swedbank“ Asmeninės bankininkystės skyriaus vadovas E.Mickus prognozuoja, kad tokia situacija, kai dalis pinigų, laikomų sąskaitose, yra apmokestinami, užsitęs dar kurį laiką.
„Tokią situaciją lemia didelė pinigų pasiūla, ypač kalbant apie Europą. Labai tikėtina, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palaikys pinigų pasiūla, kad skatintų skolinimąsi ir vartojimą. JAV vartojimas kiek atsigauna, o Europoje situacija silpnoka. Esant neužtikrintumui, visi ieško kaip pinigus investuoti į konservatyvesnes priemones, dažniausiai renkasi obligacijas. Pavyzdžiui, žmones perka šveicariškas obligacijas – jos su neigiama norma, bet padeda išlaikyti pinigų vertę“, – pasakoja jis.
N.Treigys sako, kad neigiamos palūkanos yra naujas reiškinys finansų rinkose, todėl sunku pasakyti, kur tai nuves ar kaip ilgai tęsis.
„Sunku pasakyti, kur tai nuves. Galbūt priprasime, galbūt suprasime, kad mums apsimoka turėti neigiamas palūkanas. Reikia naujų teorinių įžvalgų“, – komentuoja jis.
Pasak N. Treigio, skirtingos finansų rinkos juda skirtingomis kryptimis. JAV Federalinių rezervų bankas žada branginti bazines palūkanų normas, taigi ir doleris turėtų brangti. Euras turėtų silpnėti, nes ECB žada ir toliau palaikyti nulines palūkanas, tad pasaulyje gali susidaryti skirtingi finansiniai regionai. „Galbūt mes turėsime neigiamas palūkanas kokioje nors zonoje nuolat – euro zonoje ar Šveicarijoje“, – perspektyvomis dalinasi investuotojas.
