Taip GIPL projekto užsakovė reagavo į pagrindinės jo rangovės Lietuvoje – bendrovės „Alvora“ pranešimą apie gautą Danijos laboratorijos „Nordisk Svejse Kontrol“ (NSK) sutikimą imtis tirti GIPL sumontuotų jungiamųjų detalių patikimumą bei atitiktį Europos Sąjungos (ES) sertifikavimo reikalavimams.
„Alvoros“ raštą dėl jų siūlomų ekspertų gavome tik šiandien, todėl turime įvertinti pateiktą informaciją. Kaip jums yra žinoma, dėl rangovo veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas. Todėl išorinių ekspertų pritraukimas turėtų būti atliekamas atsakingai, nešališkai ir suderintas su tyrėjais“, – komentare BNS pirmadienį nurodė „Amber Grid“.
Vilniaus apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL pradėjo dar 2022 metų liepą.
Savo ruožtu „Alvora“ pranešė, jog dėl galimybės atlikti nepriklausomą detalių ekspertizę į Danijos bendrovę kreipėsi savo iniciatyva bei gavusi teigiamą jos atsakymą pakvietė „Amber grid“ „palaikyti iniciatyvą ir pasidalinti ekspertizės kaštais“.
„Su „Amber Grid“, nepaisant visų ginčų teismuose dėl jungiamųjų detalių kilmės sertifikatų, esame suinteresuoti, kad dėl dujotiekio saugumo niekam nekiltų klausimų. Tikimės, kad mūsų iniciatyvą pasitelkti nepriklausomus akredituotus užsienio ekspertus palaikys tiek VERT (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – BNS), tiek „Amber Grid“, – pranešime teigė „Alvoros“ vadovas Vaidas Kazlauskas.
Pateikti nepriklausomų ekspertų išvadą dėl GIPL saugumo energetikos rinkos reguliuotojas iki liepos pabaigos buvo įpareigojęs „Amber Grid“. Tačiau jai laiku nepateikus išvados tarybai VERT vadovas Renatas Pocius rugpjūtį naujienų portalui „15min“ teigė, jog reguliuotojas svarstys, ar skirti „Amber Grid“ iki 10 proc. metinės apyvartos siekiančią baudą.
Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT dar balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias tinkamų sertifikatų neturinčias GIPL sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales, ant kurių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. Reguliuotojo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą.
Ketvirtadienį VERT spręs dėl „Amber Grid“ nepalankios išvados pakeitimo
Ketvirtadienį VERT posėdyje ketina spręsti, ar pakeisti balandį patvirtintą išvadą. Apie tai paskelbta VERT posėdžio darbotvarkėje kol kas nepateikiant jo medžiagos.
R. Pocius anksčiau teigė, jog VERT planuoja numatyti naują pagrįstą terminą, per kurį „Amber Grid“ spėtų prašomą nepriklausomą detalių vertinimą atlikti pagal visas procedūras.
„Esame atlikę eilę tyrimų ir juos pateikę priežiūros institucijai. Siekdami užtikrinti tinkamą tyrimą ir išsamius atsakymus, bendradarbiaujame su VERT ir esame baigiamajame papildomų tyrimų ir metodikos bei reikalavimų potencialiam paslaugų teikėjui derinimo etape. (...) Sankcijos (dėl laiku nepateiktos išvados – BNS) nagrinėjimo procesas dar nesibaigęs, esame pateikę VERT papildomą informaciją, kuri atskleidžia, kad bendrovė ne padarė pažeidimą, o nukentėjo nuo galimai neteisėtų ar nusikalstamų rangovo veiksmų“, – BNS nurodė „Amber Grid“.
„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius atsakomybę už tokią situaciją bei dujotiekyje sumontuotas tinkamų dokumentų neturinčias detales tuomet vertė „Alvorai“, o pati operatorė VERT išvadą yra apskundusi teismui.
Operatorė teigė detalių keitimo darbus atliksianti po to, kai su GIPL susijusius tyrimus baigs teisėsaugos institucijos.
Savo ruožtu „Alvora“ teigė, jog rusiškos žymos ant jungiamųjų detalių atsirado dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – esą jas gaminant Lenkijoje buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos. Tačiau remdamasi „Inspekta Lab“ tyrimu bendrovė tikina, jog detalėms panaudoto metalo sudėtis, savybės ir techninės charakteristikos atitinka nurodytas gamintojo sertifikate.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
