Šiandien Tatarstano sostinės Kazanės priemiestyje Inopolyje, ant Volgos krantų kyla milijardinės vertės betono ir plieno kompleksas, kurio statybas finansuoja Maskva.
Kuomet kompleksas bus užbaigtas, jame įsikurs universitetas, laisvoji ekonominė zona ir šiuolaikiški gyvenamieji namai 150 tūkstančių IT specialistų su šeimomis. Šis projektas – vietos valdžios ambicijų transformuoti centrinėje Rusijos dalyje įsikūrusią respubliką į pasaulinį informacinių technologijų centrą, pavyzdys.
„Tai modelis, kuris galės būti perkeltas ir į kitus Rusijos regionus“, – kalbėdamas apie Inopolio projektą teigia už jo plėtrą atsakingas Maratas Bagautinovas.
Po Sovietų Sąjungos griūties Tatarstanas kartu su Čečėnija paskelbė apie savo nepriklausomybę nuo Maskvos ir pasaulio arenoje siekė įsitvirtinti kaip nepriklausoma valstybė.
Šiandien respubliką valdo Kazanėje įsikūręs vietos elitas, bet vietoje anksčiau skambėjusių nacionalistinės retorikos, šiandien jis kartoja naują mantrą apie Tatarstano atvirumą verslui.
Vis dėlto, jeigu Čečėnija buvo visiškai nuniokota dviejų karų su Rusijos federaline kariuomene, per kuriuos žuvo mažiausiai 200 tūkst. žmonių, o dabar yra valdoma Kremliui lojalaus vietos diktatoriaus, tai Tatarstano likimas susiklostė visiškai kitaip.
Totoriai vengė ginkluoto pasipriešinimo, o vėliau, į valdžią atėjus Vladimirui Putinui, tyliai atsisakė ir pretenzijų į suverenitetą.
Šiandien respubliką valdo Kazanėje įsikūręs vietos elitas, bet vietoje anksčiau skambėjusios nacionalistinės retorikos, šiandien jis kartoja naują mantrą apie Tatarstano atvirumą verslui.
„Esame Rusijos dalis, tai faktas. Esame lojalūs Rusijos įstatymams ir santvarkai. Išsikėlėme tikslą visus dalykus, kurie likusioje Rusijos dalyje funkcionuoja nesėkmingai, priversti veikti Tatarstane“, – kalba respublikos investicijų ministrė Taliya Minullina.
Anot jos, šiemet Rusijos ekonomikai traukiantis, Tatarstano ūkis kukliai auga. Remiantis oficialia statistika, Tatarstanas yra mėgstamiausia tiesioginių užsienių investicijų kryptis Rusijoje. Savo ruožtu Maskva užima dešimtąją vietą.
„Rusija gąsdina investuotojus, joje nestabili aplinka. Tačiau Tatarstanas nedidelis, turi mažiau nei 4 mln. gyvetojų, ir čia turime kartu dirbančią komandą“, – kalba T.Minullina, pridūrusi, jog neseniai šalies parlamentas pritarė ambicingai IT strategijai, kurios tikslas baigti Tatarstano priklausomybę nuo naftos eksporto plėtojant moderniausias naftos chemijos technologijas ir modernizuojant dar nuo sovietinių laikų likusią automobilių ir aviacijos pramonę. Šiuos tikslus pasiekti norima iki 2030 m.
Kaip teigia Rusijos politologas Vladimiras Belyayevas, Tatarstanas po sovietinio režimo griūties išplėtojo vadinamąjį „totorišką modelį“, kurio pagrindiniai bruožai – griežtas autoritarinis valdymas, cenzūra, galios monopolis, kurį užtikrina dažnai falsifikuojami rinkimai, bei stipri ekonominės plėtros kontrolė.
„Mėgstame juokauti, kad tai kas atsitinka Kazanėje, vėliau pakartojama Maskvoje“, – kalba prestižinio Kazanės Aviacijos instituto profesorius V.Belyayevas. „Kuomet Putinas atėjo į valdžią, kažką panašaus į „totorišką modelį“ jis įvedė visoje šalyje. Mūsų vietos elitas nebuvo prileistas prie nacionalinės nepriklausomybės projekto ir tapo federalinio elito atšaka“.
Tiesa, profesorius priduria, kad nacionalistinė tema Tatarstane kartais vis dar girdima ir kartais panaudojama kaip perspėjimas Maskvai, kad stabilumas respublikoje priklauso nuo to, ar vietos elitas bus patenkintas.
„Net kuomet Tatarstanas nepaklusnus, Maskva su juo elgiasi švelniai“, – aiškina Kazanėje įsikūrusios naujienų tarnybos „Eurasia Daily“ vyriausiasis redaktorius Aleksėjus Dyominas.
Pavyzdžiui, kuomet praėjusių metų rudenį, numušus Rusijos karinį lėktuvą Turkijoje, pašlijo šių dviejų šalių santykiai, totorių lyderiai viešai nepranešė apie savo solidarumą su Maskva. Svarbu pažymėti, kad patys totoriai yra giminiški turkams, o Turkija respublikoje prie Volgos yra investavus apie pusantro milijardo dolerių.
„Dėl to nebuvo jokių pasekmių, nors Kremlius į politinį lojalumą ir žiūri rimtai. Kuomet aš klausiu pareigūnų Maskvoje apie tai, jie atsako, kad jų prioritetas yra stabilumas Tatarstane“, – aiškino A.Dyominas.
Tatarstanas yra ir vienas iš Rusijos regionų donorų, t.y Maskvai sumoka mokesčių daugiau, nei gauna iš jos subsidijų. Tiesa, respublikos valdytojai sugeba pritraukti Kremliaus pinigus įvairiems grandioziniams projektams, pavyzdžiui, minėtajam Inopoliui.
2005 m. Maskva buvo įkalbėta investuoti apie tris milijardus dolerių į prabangią Kazanės tūkstantmečio minėjimo ceremoniją ir pasiruošimą jai, kurios metu buvo praplėstas metro tinklas, statomi keliai ir viešbučiai. Nemažai pinigų atiteko ir viešųjų ryšių kampanijai, kurios žinutė buvo paprasta – Kazanė yra trečioji Rusijos sostinė po Maskvos ir Sankt Peterburgo.
Galiausiai dabar Kazanė ruošiasi 2018 m. įvyksiančiam Pasaulio futbolo čempionatui, o tai reiškia dar daugiau subsidijų į miesto plėtrą. Šiandien jau yra diskutuojama ir apie Maskvą ir Kazanę sujungsiantį greitąjį traukinį, kuris kelionės laiką tarp dviejų miestų sumažintų nuo 14 iki 3 valandų.
Be to, vizijose yra ir greitojo traukinio linijos išplėtimas iki Pekino. Tokiam projektui kinai pasiryžę paaukoti šešis milijardus dolerių, ir jeigu jis bus įgyvendintas, Kazanė taptų milžinišku Eurazijos geležinkelių transporto mazgu.
