„Rengiame ne tik lengvatų peržiūros planą, bet atitinkamai planuojame ir šešėlio mažinimo planą. Čia taip pat yra daug nepadengtų klodų pinigams į biudžetą surinkti“, – interviu 15min sakė G.Skaistė.
Anksčiau ji skelbė, kad dėl peržiūrimų mokesčių lengvatų valstybės biudžetas netenka beveik 800 mln. eurų kasmet.
Finansų ministerija mokesčių lengvatų peržiūrą planuoja pagal šešias kryptis.
Pirma, planuojama peržiūrėti mechanizmą, skatinantį įmones reinvestuoti pelną. Antra kryptis susijusi su žaliojo kurso įgyvendinimu ir lengvatų atsisakymu iškastiniam kurui.
Trečia mokesčių lengvatos peržiūros kryptis bus susijusi su siekiais mažinti pajamų nelygybę. Ketvirtoji – specialiosios apmokestinimo sąlygos ir lengvatos. Tai daugiausiai susiję su PVM lengvatomis įvairioms sritims.
Penktoji lengvatų peržiūros kryptis yra susijusi su investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modeliu, o paskutinioji – su galimybe savivaldybėms atiduoti teisę spręsti, kokias lengvatas taikyti skaičiuojant nekilnojamojo turto ar žemės mokesčius.
G.Skaistės teigimu, galutinio sprendimo, kada Seimą pasieks įstatymų projektai, susiję su mokestinių lengvatų įvedimu ar naikinimu, dar nėra. Tai gali įvykti ir šiemet rudenį, ir kitų metų pavasarį.
Tačiau ministrė jau tikra dėl to, jog į Seimą neš du įstatymų paketus. Pirmasis bus susijęs su lengvatų naikinimu, antrasis su – naujų įvedimu.
Kokių baimių dėl politikų turėdama G.Skaistė nusprendė daryti būtent taip? Kokios mokesčių lengvatos, jos manymu, kuria vadinamąjį gyvulių ūkį? Kada Europos Sąjunga lieps Lietuvai prisiveržti diržus ir mažinti valstybės skolą, iki rekordinių aukštumų išaugusią per koronaviruso pandemiją?
Apie visa tai – interviu su ministre.
Mokesčių lengvatų Lietuvoje yra pakankamai daug ir man atrodo, kad ne visos jos prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo ir yra socialiai teisingos.
– Kokie yra jūsų esminiai tikslai peržiūrint mokesčių lengvatas?
– Esminiai tikslai yra susiję ne tiek su mokesčių keitimu, kiek su tais įsipareigojimais, kuriuos yra prisiėmusi Vyriausybė papildomai indeksuoti pensijas, įvesti vienišų asmenų pensiją, didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams, mokytojams, medikams, socialiniams darbuotojams, kultūros darbuotojams. Natūralu, kad tiems įsipareigojimams įgyvendinti neužteks vien efektyvinti tinklo – reikia surinkti daugiau lėšų į biudžetą.
Tuo pačiu man atrodo, kad mokesčius reikia rinkti kaip įmanoma teisingiau. Man atrodo, kad šiuo požiūriu mokesčių lengvatų peržiūra yra mažiausiai skausmingas modelis, mažiausiai kenkiantis ekonomikos augimui. Tų mokesčių lengvatų Lietuvoje yra pakankamai daug ir man atrodo, kad ne visos jos prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo ir yra socialiai teisingos.
– Kokia suma tokiu būdu tikitės papildyti valstybės biudžetą? Beje, premjerė šią savaitę minėjo kitaip, kad savaime nekelia tikslo papildyti biudžeto naujais pinigais.
– Pirmiausia reikia pasižiūrėti, galbūt tų pačių tikslų galime pasiekti ne taikydami mokesčių lengvatą, o kitais būdais. Yra tokių lengvatų, kurios, tarkime, biudžetui kainuoja daugiau negu tiesioginės subsidijos naudos gavėjui. Man atrodo, tokia lengvata iš principo yra neteisinga ir toks modelis neturėtų būti. Tad sutaupyti kartais galime vien dėl dizaino pakeitimo, neduodant iš lengvatos uždirbti kam nors iš šalies.
– Kiek norite surinkti papildomų pinigų po šios peržiūros, kad galėtumėte finansuoti dalykus, kuriuos pažadėjote prieš rinkimus?
– Tokio tikslo sukaupti konkrečią pinigų sumą nėra. Labai svarbu išgirsti argumentus, kuriuos turi kita pusė, suinteresuoti asmenys, o taip pat išsaugoti tarptautinį konkurencingumą, kuris irgi yra ne paskutinėje vietoje. Net jeigu man atrodo, kad konkreti lengvata nėra prasminga, bet jeigu ją tuo pačiu turi beveik visi pasaulyje, tai būsime keistuoliai jos atsisakę.
Man atrodo labai svarbu įsivertinti visus aspektus ir kažkokio konkretaus skaičiaus negaliu pasakyti vien todėl, kad kartu su naikintinomis lengvatomis turime pateiktų pasiūlymų dėl krūvelės naujų.
– Kiek išsamiai svarstote apie naujas mokesčių lengvatas ar vis dėlto turite principinį nusistatymą to nedaryti?
– Yra tam tikri smulkūs aspektai, pavyzdžiui, socialinio teisingumo klausimais, kuriuos patys keliame. Taip pat Vyriausybės programoje ir koalicinėje sutartyje įrašyta apsvarstyti iniciatyvą įvesti reinvestuojamo pelno lengvatą, kuri taikoma Estijoje ir Latvijoje, o tam tikra kryptimi ir Lenkijoje. Mes Lietuvoje turime kitokį modelį, kai lengvata taikoma tuo atveju, kai pelnas investuojamas į inovacijas.
Galima tokio modelio plėtra. Galimas variantas, kur siūlo prezidentas, kad pelno mokesčio lengvata priklausytų nuo to, kiek įmonėje yra didinamas darbo užmokestis. Galimas ir estiškas variantas.
Šiuo metu atliekame kaštų ir naudos analizę, vertiname, kiek tokios lengvatos galėtų kainuoti ir kokį socioekonominį poveikį galėtų padaryti. Vertiname, ar tokios lengvatos iš tiesų paskatintų inovacijas, ar išaugtų kuriama vertė, žmonių darbo našumas. Visa tai įvertinę pasakysime, kokia kryptimi pelno mokesčio lengvata galėtų plėstis ir keistis.
– Mažiau apie tai kalbėjote, bet visuomenėje už pelno mokesčio lengvatą galbūt netgi svarbiau yra lengvatos, susijusios su socialiniu teisingumu.
– Šiuo klausimu šiandien dar konkrečiai nieko nenoriu sakyti. Pirmiausia noriu išgirsti socialinių partnerių argumentus, kad galėtume kalbėti ir nežadėti to, ko galbūt nebus. Apie mokesčius visada reikia kalbėti pakankamai atsargiai, kad nesukeltum nepagrįstų lūkesčių.
Po mokestinių lengvatų peržiūros kitu žingsniu planuojame pasižiūrėti tą vadinamąjį gyvulių ūkį.
– Ar papildomos biudžeto pajamos iš naikintinų mokesčių lengvatų ir bus pagrindinis šaltinis suformuoti tam pinigui maišui, iš kurio jūs vykdysite savo įsipareigojimus rinkėjams?
– Nedrįsčiau taip sakyti. Aš manau, kad reikalinga apskritai platesnė peržiūra. Po mokestinių lengvatų peržiūros kitu žingsniu planuojame pasižiūrėti tą vadinamąjį gyvulių ūkį, kiek yra teisingai mokami mokesčiai. Per šią prizmę irgi galėtų pasipildyti biudžetas.
Taip pat kalbame apie tuos mokesčius, kurie aptariami visoje Europos Sąjungoje. Tai yra aplinkosaugos mokesčių plėtra.
– Dovanokite už galbūt diletantišką požiūrį, bet įsivaizdavau, kad kai kalbate apie mokesčių lengvatas, tai ir turite omenyje gyvulių ūkį.
– Jeigu traktuosime mokesčių lengvatas kaip tam tikrų mokestinių režimų sistemą, tada jūs teisus. Bet jeigu žiūrime į lengvatas, kur parašyta, kad Gyventojų pajamų mokestis yra toks arba toks, bet jis yra neskaičiuojamas tokioms arba tokioms pajamoms, tada turbūt ne.
Kaip žinia, yra skirtingi režimai tarp skirtingų darbo formų – darbo sutarties, individualios veiklos, verslo liudijimo. Esmė turbūt turi būti tame, kad vykdydamas veiklą gauni pajamas ir jos turi būti apmokestinamos vienodai nepriklausomai nuo to, kaip tavo veikla pavadinta. Šiandien taip tikrai nėra. Tai to didesnio teisingumo klausimas tikrai yra ant stalo.
Taip pat dar kalbame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl didesnių socialinių garantijų, kurias turėtų turėti žmonės, nes dabar pandemijos metu matome, kad yra daugybė žmonių, kurie moka mokesčius valstybei pagal dabar nustatytas taisykles, bet nėra socialiai apdrausti. Taip yra dėl to, kad pačios taisyklės nėra teisingos, tvarkingos ir tobulos. Tai didesnis žmonių padengimas socialiniu draudimu irgi yra kelias, kuriuo turime eiti.
Ir Europos Sąjunga, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija sako, kad plečiantis technologijoms atsiranda daugiau galimybių dirbti savarankiškai, daug žmonių keliasi į internetines platformas ir jų socialinės garantijos šiandien yra tiesiog mažesnės. Kad taip neatsitiktų, turime kalbėti plačiau ir matyti tuos žmones.
Žinome, kaip politikai mėgsta rankioti razinkas iš bandelės.
Šitą platesnę diskusiją matyčiau kaip antrą žingsnį po mokesčių lengvatų peržiūros, nes tai irgi reikalauja daugybės modeliavimų ir skaičiavimų. Tai vyks ne anksčiau nei rudenį.
– Kada klausimas dėl skirtingo apmokestinimo priklausomai nuo veiklos formos bus svarstomas?
– Viena krypčių, kurią svarstome peržiūrėdami mokesčių lengvatas, yra pajamų nelygybės mažinimas. Planuojame ją svarstyti šio proceso pabaigoje tam, kad galėtume plačiau įsivertinti, kaip pajamos galėtų būti apmokestinamos tolygiau.
– Dar baigiant temą dėl pinigų maišo jūsų rinkiminiams įsipareigojimams padengti. Kokio dydžio jis planuojamas?
– Tai turbūt priklausys nuo to, kaip efektyviai pati sistema gali save suefektyvinti. Viešajame sektoriuje yra sistemų, kurios nėra efektyvios. Kalbame apie sveikatos priežiūros sistemą, švietimo sektorių. Galimybės turėti efektyvias sritis leistų darbo užmokestį didinti ir iš dabartinių resursų.
Kaip žinia, planas yra padaryti taip, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis būtų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalyje, o dėstytojo – 150 proc. VDU. Turime įsipareigojimus ir medikams, turime įvertinti, kiek šie žmonės į save investuoja ir kokį atlygį jie už tai turėtų gauti.
Tai tikslių papildomų asignavimų skaičių šiandien nėra. (...) Rengiame ne tik lengvatų peržiūros planą, bet atitinkamai planuojame ir šešėlio mažinimo planą. Čia taip pat yra daug nepadengtų klodų pinigams į biudžetą surinkti.
– Grįžtant prie mokesčių lengvatų peržiūros, kaip ji išsidėstys laike? Suprantu, kad toms šešioms kryptims nėra skiriami vienodi terminai – viena bus aptarta greičiau, kita lėčiau?
– Taip. Kadangi apsisprendėme artimiausią Seimo sesiją visgi tų įstatymų projektų į Seimą nenešti dėl didelio neapibrėžtumo, tai turime laiko platesnėms diskusijoms. Ar nešime tuos projektus šį rudenį, ar kitą pavasarį, anksti sakyti.
Mes jau skaičiuojame ir rengiame analizes, jau esame susirinkę atsakingų institucijų pozicijas dėl lengvatų keitimo. Socialiniai partneriai irgi pakankamai intensyviai pateikia nuomones iš anksto. Apibendrinsime visą gautą medžiagą ir kai eisime prie kiekvieno bloko atskirai, galėsime kalbėti apie visas pozicijas iš karto, nes jos bus visos vienu metu sudėtos.
Manau, kad pradėję diskusijas šį kovą, per šiuos metus turėtumėme nudirbti visą tą darbą.
– O kalbant apie teisėkūros techniką, tai bus vienas didelis įstatymų paketas? Tai nebus šeši atskiri, kurie virs šešiomis atskiromis diskusijomis Seime?
– Aš matyčiau tai kaip du paketus dėl vienos labai paprastos priežasties. Vienas paketas būtų susijęs su mokesčių lengvatų naikinimu, o kitas – su įvedimu. Žinome, kaip politikai mėgsta rankioti razinkas iš bandelės, tai labai bijau, kad jeigu atnešime visą paketą, tai visos lengvatos naujos bus priimtos, o visa tai, kas atneša daugiau lėšų į biudžetą, liks paraštėse. Skylės biudžete aš visgi nenoriu.
Jeigu pavyks lengvatas sumažinti ir surinkti daugiau lėšų į biudžetą, tuomet ateitų antras paketas, kuriame būtų visos razinkos į tą pačią bandelę.
– Bet tos razinkos, suprantu, nekainuos valstybei tiek pat, kiek valstybė pasipildys pinigais panaikinusi lengvatas. Ta prasme, nekeliate tikslo, kad tų naujų lengvatų kainos biudžetui prasme būtų tiek pat, kiek panaikinta senų?
– Tikrai ne.
– Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra sena partija, turinti patyrusių politikų ir, aišku, tvirtą vertybinį pagrindą. Premjerė finansų srityje dirbo dešimtmečius, jūs pati esate ekonomikos mokslų daktarė. Ar tikrai reikalingas tas tiek laiko užtruksiantis peržiūros procesas, negi jums išties trūksta dabartinių žinių ir kompetencijos, kad įvertintumėte, kurios lengvatos yra naikintinos, o kurios – paliktinos?
– Aš visgi sakyčiau, kad ši Vyriausybė ateina su labai aiškia žinia, kad reikia kalbėtis su socialiniais partneriais. Kai buvusioji Vyriausybė, pavyzdžiui, lapkritį ištraukė iš kepurės naują mokestinį įstatymą, kuris įsigalioja nuo sausio 1 dienos, mes patys sakėme, kad taip būti neturi.
Tai tas girdėjimas vieniems kitus irgi yra vertybė. Savo įsivaizdavimą, kaip viskas turi atrodyti, turiu, bet išgirsti kitus argumentus ir į juos atsižvelgti, jeigu matai poreikį, yra teisinga. Man atrodo, kad lėtesnė teisėkūra kuria kokybiškesnį produktą.
Atidėjome tuos sprendimus ne dėl to, kad negebame sutarti.
– Kartais tiesiog atrodo, kad tas lindimas į diskusijas tėra proceso vilkinimas. Kaip jūs įtikinsite visuomenę, kad jūsų siekis kalbėtis su socialiniais partneriais iš tikrųjų yra nuoširdus, o ne noras tiesiog kiek įmanoma tempti su nepopuliariais sprendimais?
– Pradžioje mes planavome atnešti mokesčių lengvatas jau pavasario sesijoje. Natūralu, kad tos diskusijos būtų buvusios trumpesnės ir sprendimai greitesni. Tačiau pandeminė situacija ir neapibrėžtumas šiuo metu yra itin didelis. Pasvarstėme ir su kitais ministrais, jog jis per didelis, kad galėtume keisti mokesčius nežinodami, kaip gyvensime po pusmečio.
Atidėjome tuos sprendimus ne dėl to, kad negebame sutarti. Kita vertus, tai sudaro mums sąlygas turėti išsamesnes diskusijas.
– Prezidentas šią savaitę jau paskelbė, kad pavasario sesijoje planuoja teikti savo siūlymą pelno mokesčio lengvatą taikyti įmonėms, sparčiau didinančioms atlyginimus. Turint omenyje, kad reinvestuojamo pelno lengvatos yra viena iš klausimų grupių jūsų suburtoje grupėje Finansų ministerijoje ir Prezidentūra joje dalyvauja, kaip vertinate tokį žingsnį?
– Sunkus klausimas. Mano matymas būtų pirmiausia eiti su tomis lengvatomis, kurios didina biudžeto pajamas, o tik po to galvoti apie naujų lengvatų įvedimą. Kaip minėjau, tokią prezidento pasiūlytą variantą matyčiau kaip vieną iš trijų alternatyvų, kaip ateityje galėtų atrodyti pelno mokesčio lengvata.
Kadangi dabar yra pateikiama ta viena alternatyva, o kitos dvi alternatyvos savo įstatymų projektų artimiausiu metu neturės, kyla klausimas, kaip mes galime pritarti šiai iniciatyvai neįvertinę viso kito.
– Tai klausimas jums ir yra. Jums labai konkrečiai gali reikėti Seime per pateikimo stadiją už šį projektą balsuoti, iki Finansų ministerijai apsvarsčius visas alternatyvas. Kaip jūs balsuotumėte?
Kitas dalykas – jeigu projektas bus svarstomas Seime, tokiam projektui tikrai bus paprašyta Vyriausybės išvados. Kokią išvadą Vyriausybei priimti jūs siūlysite?
– Kaip žinia, yra trys įstatymo priėmimo stadijos – pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Tai balsavimas patiekimo stadijoje dar nereiškia, kad įstatymas bus priimtas. Tai reiškia, kad prasideda svarstymai. Nežinau, kaip aš toje stadijoje balsuosiu.
Aš kažkaip visgi norėčiau, kad pati priėmimo procedūra, jeigu iki jos prieisime, būtų drauge su antruoju paketu, įvedančiu naujas lengvatas. Man sunku priimti požiūrį, kad pirmiau razinkos, o tik po to pietūs.
– Kokia yra jūsų principinė pozicija, ar mokesčių lengvatos savaime kuria gyvulių ūkį?
– Tikrai ne. Yra tam tikros mokesčių lengvatos, kurios yra mokestinės sistemos dalis. Pavyzdžiui, mūsų Neapmokestinamųjų pajamų dydis kuria progresyvumą iš apačios, kai kitos šalys turi progresyvumą iš viršaus. Tokios lengvatos buvimas turi prasmę ir neturi būti keičiamas.
Šiaip ilgalaikis tikslas yra grįžti prie optimalaus skolos lygio, jis turėtų siekti apie 40 proc. Bendrojo vidaus produkto. Per kiek laiko – dar pamatysime.
Yra kitos mokesčių lengvatos, kurios labai tiksliai pataiko į tam tikrą auditoriją, pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio lengvata receptiniams vaistams, kuri yra aiškiai nukreipta į vieną socialinę grupę. Ji padeda įgyvendinti tikslus, kad ta socialinė grupė vaistus įsigytų pigiau.
Yra kitos lengvatos, kurias vadinčiau PVM lengvata belekam, kai lengvatos nauda nusėda ne vartotojui, o gamintojui ar pardavėjui. Tokiais atvejais turime žiūrėti į dizainą ir kam jos yra taikomos.
Ir dar yra lengvatos, kurios yra savu laiku savo vietoje. Pavyzdžiui, šiandien viešbučiams, kurie nukentėjo nuo pandemijos, taikoma PVM lengvata. Tai su tam tikru laiko galiojimo limitu tokios lengvatos kaip verslo skatinimo forma gali pasiteisinti.
– Pakalbėkime apie kitus dalykus. Prasidėjus pandemijai, kaip žinia, Europos Sąjunga netaiko Stabilumo ir augimo pakto, o tai ir leidžia Lietuvai gyventi su didesniu biudžeto deficitu ir didinti valstybės skolą. Ar jūs turite žinių, kada jis vėl bus aktyvuotas ir kokiomis sąlygomis?
– Šiuo klausimu diskusijos tik prasideda. Situacija skirtingose ES valstybėse yra labai skirtinga, tai euro grupės posėdžiuose kartu su euro zonos šalių ministrais kovą pradėsime kalbėti, kaip galėtų šitas klausimas vystytis.
Tikėtina, kad 2022 metais dar šios taisyklės nebus įjungtos ir bus galima turėti laisvesnį režimą. Tačiau taip pat tikėtina, kad 2023 metais turėsime grįžti prie griežtesnių sąlygų.
– Tai atitinka Lietuvos poziciją?
– Taip. 2022 metais turbūt dar pernelyg ankstyvas būtų savęs suvaržymas, bet, aišku labai daug priklausys nuo to, kaip vystysis pandemija. Šiandien pasakyti, kas bus 2023 metais, irgi yra labai sunku.
Todėl sprendimas bet kokiu atveju jeigu ir bus daromas ES mastu, tai pradžioje bus daromas tik dėl 2022 metų, leidžiant nesilaikyti pakto reikalavimų. Galbūt paraštėse ir turima omenyje, kad galbūt viskas, 2023 metais balius baigsis, bet 2022 metai tikrai dar bus tie, kai iš krizinės situacijos reikės eiti vis dar skatinant ekonomiką.
– Skolos suvaldymo planą paskelbti pažadėjote kitų metų pirmąjį ketvirtį. Kodėl būtent šį metą pasirinkote?
– Tuo metu rengiame ir savo Stabilumo programą, tuos dokumentus suderinti vienu metu yra prasminga. Taip pat tuo metu Europos Komisija atnaujins savo matymą, kaip turėtų atrodyti mūsų biudžeto deficitas ir vidutinio laikotarpio tikslas.
Turėsime pilnesnę informaciją apie pandemijos valdymą, vykstančius procesus, atsakymus dėl Stabilumo ir augimo pakto. Tikėtina, kad tuo metu turimos žinios leis suprognozuoti skolos trajektoriją pakankamai tiksliai, nes šiandien tam dar per ankstyvas metas.
Šiaip ilgalaikis tikslas yra grįžti prie optimalaus skolos lygio, jis turėtų siekti apie 40 proc. Bendrojo vidaus produkto. Per kiek laiko – dar pamatysime.
– Taip pat žadate pavasarį grįžti į Seimą su 2021 metų valstybės biudžeto projektu. Tai bus reikalinga siekiant į biudžetą įtraukti europines Atsigavimo fondo lėšas, tačiau ar turėsite dar priedo koreguoti išlaidų eilutes, susijusias su koronaviruso pandemijos valdymu?
– Šiek tiek reikės, bet jos reikės tokios labai dinamiškos ir labai priklausančios nuo situacijos. Pagal tai, kas buvo prognozuota, kai kuriose eilutėse yra išlaidų daugiau, kai kuriose mažiau, nei prognozuota. Bendrai išlaidos yra šiek tiek didesnės, negu buvo prognozė. Tai tikėtina, kad reikės didinti išlaidas šiek tiek.
Kitas dalykas, mes tas lėšas buvome suplanavę pusei metų. Jeigu matysime, kad reikia šiek tiek daugiau, nes pandemija nesibaigia, turėsime numatyti pinigų dar keliems mėnesiams.
Tai kol kas stengiuosi nieko neplanuoti iki to laiko, kai jau pradėsime patį biudžeto peržiūros procesą, kad žinios apie pandemiją būtų kuo aktualesnės.
– Tai kurios priemonės pandemijos valdymui „valgo“ daugiau pinigų?
– Tai priemonės, kur ne iki galo tiksliai paskaičiavome, kiek jomis bus naudojamasi. Tarkime, prastovų kompensavimo mechanizmas tapo šiek tiek dosnesnis. Nebuvo iki galo įvertinta tai, kad dalis žmonių praėjusiais metais naudojosi tiek prastovų subsidijavimu, tiek poprastoviniu subsidijavimu. Dabar dalis žmonių, matyt, visą laiką ir būna tose prastovose.
Tai šitoje eilutėje matome perviršius.
– Ačiū už pokalbį.
