Kaip teigiama JAV Valstybės departamento atliktame tyrime, sankcijos per pastaruosius dvejus metus nurėžė trečdalį veiklos pelno, pusę aktyvų ir trečdalį darbuotojų kai kuriuose Rusijos įmonėse, kurioms buvo pritaikytos Vakarų sankcijos.
Rusijos užsienio valiutos fondas, kurio lėšomis remiamos nuo sankcijų nukraujavusios kompanijos, tikėtina, kad išseks jau 2017 m. pradžioje, jeigu situacija nepasikeis.
ES sankcijas Rusijai įvedė 2014 m. po pastarosios surengtos karinės invazijos į Ukrainą.
Nors tyrime pažymėta žemų naftos kainų įtaka Rusijos ekonomikos silpnėjimui, tačiau sankcijų poveikis taip pat esantis nemenkas. Vien dėl jų kai kurie investuotojai, norėdami sumažinti rizikas, apeina Rusiją.
ES sankcijas Rusijai įvedė 2014 m. po pastarosios surengtos karinės invazijos į Ukrainą.
Neseniai JAV viceprezidentas Joe Bidenas teigė esantis susirūpinęs tuo, kad penkių ES šalių, Kipro, Graikijos, Vengrijos, Italijos ir Slovakijos lyderiai atvirai pasisakė prieš tolimesnį šių sankcijų taikymą.
Nepaisant optimizmo Maskvai nesuteikiančių ūkio rodiklių, JAV atliktas tyrimas parodė, jog Rusija dar nėra atsidūrusi ties sisteminės krizės riba. Pažymima, kad Rusija greitu metu gali pradėti naudoti pensijų fondų pinigus ar kitas turimas lėšas.
Be to, dėl sankcijų Rusijos įmonių bankroto tikimybė išaugo tik 2–3 proc.
Tiesa, JAV pareigūnai pažymi, kad Maskva Europoje pradėjusi dezinformacijos kampaniją, kuria siekiama suformuoti nuomonę esa dėl sankcijų nukentėjo tik ES ekonomika, tačiau jos nepadarė jokio neigiamo poveikio Rusijai.
Tačiau tyrime pažymima, kad vidutinė neigiama sankcijų įtaka visoms 28 ES šalims siekė 0,13 proc. BVP.
Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad tos ES šalys, kurios nuo sankcijų nukentėjo smarkiausiai, labiausiai rėmė sankcijas, o mažiausiai nukentėjusios buvo skeptiškai nusiteikusios jų atžvilgiu.
Pavyzdžiui, amerikiečių skaičiavimais, jeigu ne sankcijos, Lietuvos BVP būtų papildomai pasistiebęs 2,8 proc., o Rusijai draugiškos Italijos tik 0,07 proc.
