Trumpam įsivaizduokime, kad mūsų noras išsipildo ir per vieną naktį visos Vakarų įmonės nutraukia investicijas, pavyzdžiui, į verslus, susijusius su nafta. Paliekant visus laukiančius iššūkius nuošalyje, noriu pakalbėti apie kitą tokio sprendimo sukeliamą problemą, kurios mes čia, Vakaruose, gal net ir nepajusime, tačiau ji tiesiogiai susijusi su žmogaus teisėmis, dėl kurių taip aršiai kovojame. Juk taip pat staiga kažkur trečiojoje šalyje gyvenančioje bendruomenėje sukelsime tikrą krizę. Ištisos šeimos neteks vienintelio pajamų šaltinio, o kartu ir galimybės įsigyti maisto, ugdytis. Ir tai yra mūsų problema, nes mes, Vakarų pasaulio verslininkai, tą problemą sudarėme, ir esame atsakingi už jos pasekmes.
Apie žmogaus teises ir tvarius finansus neseniai skaičiau pranešimą Oksforde vykusioje tvariųjų finansų konferencijoje. Kol didieji verslai ir lyderiai tariasi ir nesutaria tarpusavyje, visiškai už nugaros yra paliekamas visas smulkusis sektorius. Bet tai dar ne viskas. Turime nepamiršti, kad smulkusis sektorius, smulkūs ir vidutiniai verslai net neturi galimybių taip greitai pasikeisti, kaip gali didelės korporacijos, o be valstybės paramos tai praktiškai neįmanoma.
Perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir žaliųjų finansų visų pirma turi būti ne tik tvarus, bet ir apgalvotas, socialiai sąžiningas.
Perėjimas prie žaliosios ekonomikos ir žaliųjų finansų visų pirma turi būti ne tik tvarus, bet ir apgalvotas, socialiai sąžiningas. Taip, pakeitimai yra būtini, bet turime suprasti, kad finansų pasaulis yra ganėtinai specifinis, įprastai žmonės juo nepasitiki, jis turi blogą reputaciją (ypač po 2008 metų problemų). Tuomet daug bankų ir institucijų ėmė atsakingiau žiūrėti į savo darbo užkulisius, analizavo, kur anksčiau buvo padarytos klaidos. Viena aišku ir be didelių analizių – smulkusis verslas ir paprasti žmonės nepasitiki žaliaisiais lozungais. Kaip pastebi ekspertai – joks smulkusis verslas nesugebės imti ir daryti pakeitimų, jei nebus aiškių gairių, paramos ir būtino finansavimo.
Tikslų pasiekimas – dar ne finišas
Jei tam tikrose Vakarų šalyse būsime pasiekę viską, ką užsibrėžėme kelyje į žaliąją ekonomiką, tai dar nebus finišo linija, veikiau tik pusiaukelė, kadangi negalime palikti trečiųjų šalių vienų pačių tvarkytis su mūsų žaliosios pertvarkos pasekmėmis.
Trečiosioms šalims turėsime padėti struktūruoti savo aplinką, kviesime juos sėsti prie bendro stalo ir kartu spręsti kylančias problemas. Šiuo metu dauguma lėšų skiriama būtent tranzicijai, bet turime nepamiršti, kad kol kas tai yra tik gražūs pažadai. O realybėje tie pažadai turi labai aiškų pavidalą – tai yra paskolos. Nepamirškime, kad tas paskolas pasiėmusios šalys turės jas atiduoti.
Mes – Vakarų valstybės – davėme trečiosioms šalims tas paskolas, raginome kurti fabrikus, investuoti į industriją, o jiems dar nespėjus įsibėgėti, apsigalvojome ir prašome viską uždaryti. Šalys, kurios yra kreditoriai, turėtų susėsti ir nuspręsti, kaip mes su tomis paskolomis elgsimės toliau – ar jas nurašinėsime, ir jei taip, tai kokiomis sąlygomis.
Kas dar labai svarbu – už šių derybų stalo turi sėdėti Kinija ir Indija, kurios yra supirkusios daug institucijų ir verslų trečiojo pasaulio šalyse – tose, kurios ir nukentės nuo artėjančių pasikeitimų. Šioje situacijoje yra sudėtinga tai, kad Kinija ir Indija pačios kaip šalys, ne tik kaip investuotojai, nėra tvarios nei aplinkos, nei finansų klausimu.
Ar tikrai žmonės yra svarbesni už pelną?
Žmonės yra svarbesni už pelną (eng. People before profit) – šį šūkį girdėsime vis dažniau, nes tai vienas iš tvarumo lozungų. Tačiau kaip jį įtvirtinti realybėje?
Pateiksiu pavyzdį. Danijos pensijų fondas AkademikerPension jau 2009 metais nuo pažadų perėjo prie veiksmų. Atsiklausęs pačių žmonių, investuojančių pinigus į šį fondą, jis turėjo visiškai pakeisti fondo valdybą, kuri, nors žmonės balsavo už šimtaprocentinę tranziciją į žaliuosius finansus, nesutiko su naujuoju užmoju. Šis 100 proc. tvarus fondas pelningai dirba iki šiol, nors pirmaisiais veiklos metais ir sulaukė Danijos vyriausybės patikrinimų.
Įsivaizduokite, kad jūsų trečiosios pakopos pensijų fondas nusprendžia kardinaliai pakeisti kryptį. Ar rizikuotumėte savo oria senatve? Būtent dėl šios priežasties – neaiškumo dėl ateities – 100 proc. tvarios investicijos vis dar yra labiau eksperimentas nei kasdienė realybė.
