„Manyčiau, kad Lietuva galėtų pasiskolinti maždaug 1–2 proc. punkto mažesnėmis palūkanomis nei šiemet. Dar pigesnio skolinimosi tikėtis neverta, nes bendras palūkanų lygis dėl PIGS (Portugalija, Airija, Graikija, Ispanija) šalių problemų yra pakilęs. Labiausiai tikėtina, kad bus skolinamasi eurais, nes būtent eurais denominuotas obligacijas teks išpirkti 2012 metais. Beje, ir kitąmet valstybei bankams teks grąžinti neviešai eurais pasiskolintas lėšas“, – teigė „Danske“ banko vyresnysis dileris Karolis Indrulėnas.
„Swedbank Markets“ finansų makleris Mantas Nekrašas sako, kad realiausia, jei Vyriausybė kitąmet leistų vieną visiškai naują obligacijų emisiją ir tiesiog papildytų kitą, leistą anksčiau. Mat tokiu atveju dviejų palyginti nedidelių emisijų platinimas būtų ir brangus malonumas valstybei, ir nelabai patrauklu stambesniems investuotojams.
„Tai, kad 2011 metais numatoma skolintis mažesnę pinigų sumą, atspindi pagerėjusią Vyriausybės nuomonę dėl biudžeto surinkimo. Galima būtų skolintis ir dar mažiau, tačiau Vyriausybė, besiruošdama 2012 metų emisijos išpirkimui, nori pasiskolinti anksčiau ir turėti pinigus kišenėje, nes šiais laikais finansų rinkos sunkiai prognozuojamos“, – sako M.Nekrašas.
„Manyčiau, kad Lietuva galėtų pasiskolinti maždaug 1–2 proc. punkto mažesnėmis palūkanomis nei šiemet. Teigė K.Indrulėnas.
Finansų ministerija dar spalį skelbė, kad biudžeto deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms grąžinti 2011 metais numatoma pasiskolinti apie 6,1 mlrd. litų – beveik perpus (arba 5,7 mlrd. litų mažiau) nei numatoma šiais metais ir 7,7 mlrd. litų mažiau nei 2009–aisiais. Numatoma, kad valstybės skola 2011 metų pabaigoje gali sudaryti apie 40,3 proc. prognozuojamo BVP.
Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, maždaug trečdalį minėtos sumos (tai sudarytų apie 2 mlrd. litų), siekiant palaikyti likvidumą vidaus rinkoje, kitąmet numatoma skolintis šalies viduje, o likusius du trečdalius (apie 4 mlrd. litų) – tarptautinėse rinkose.
„Nenorime, kad vienintelis Lietuvoje veikiančių bankų verslo klientas būtų Vyriausybė. Jie turėtų ieškoti galimybių skolinti ir verslui, ir namų ūkiams“, – sako ji.
Finansų ministrė sako, kad šiemet, realiausia, į tarptautines finansų rinkas bus beldžiamasi du kartus – pavasarį ir rudenį, tačiau kokia valiuta galėtų būti skolinamasi, ji neužsimena.
Lietuvai kitąmet dar nereikės pradėti išpirkti anksčiau leistų obligacijų emisijų, tačiau jau 2012 metais prasidės išpirkimo „maratonas“: kasmet iki pat 2018 metų teks išpirkti anksčiau tarptautinėse rinkose leistas emisijas. Vien 2012 metais reikės grąžinti 2002 metais išleistą ir 2006 metais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) vertės euroobligacijų emisiją.
Šiemet Lietuva tarptautinėse finansų rinkose skolinosi du kartus: vasarį, kai buvo išplatinta 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų) nominalios vertės obligacijų emisija, ir rugsėjį, kai pasiskolinta 0,75 mlrd. JAV dolerių (2 mlrd. litų). Abiem atvejais skolintasi JAV doleriais, o metų palūkanos (iki rizikos draudimo) siekė atitinkamai 7,38 proc. ir 5,13 procento.
