PKO atstovas spaudai Szymonas Pinderakas komentare BNS nurodė, kad PKO yra listinguojamas Varšuvos biržoje, todėl savo plėtros planų nekomentuoja.
Lietuvos bankas taip pat nekomentuoja kalbų apie galimas PKO investicijas, tačiau pabrėžia, kad naujo rinkos dalyvio atėjimas į bet kurį finansų sektorių yra gera žinia vartotojams.
PKO atėjimas į Lietuvą nenustebintų
Pasak investicinės bankininkystės įmonės „Summa Advisers“ vadovaujančio partnerio Žyginto Mačėno, kalbos apie PKO bei kitų Lenkijos komercinių bankų ketinimus plėstis į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis sklando jau ne pirmus metus, o šiuo metu galimybės realizuoti šiuos planus yra palankios.
„Aš neturiu faktų apie Lenkijos bankų planus, tačiau kodėl gi ne? PKO yra didelis bankas, jam gerai sekasi namų rinkoje, todėl turėdamas lėšų ir noro plėstis, jis tikrai turėtų domėtis tiek Lietuvos, tiek visų Baltijos šalių regionu“, – BNS sakė Ž.Mačėnas.
Jo teigimu, Lenkijos susidomėjimas Lietuva yra akivaizdus ir pastaruoju metu vis dažniau virsta investicijomis. Didžiausia Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupė PZU 2014 metais įsigijo vienos didžiausių pasaulio draudimo grupių RSA verslą Baltijos šalyse, įskaitant didžiausią Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“, didžiausia Lenkijos kelionių organizatorė „Itaka Holdings“ perka Lietuvos kelionių organizatorę „Novaturas“, normalizavosi santykiai su naftos koncernu „Orlen“.
„Čia veikia ta sveika logika. Namų rinkoje turint 40 mln. vartotojų ir kaimynystėje matant dar 7 mln. – maždaug 3 mln. Lietuvoje ir dar 4 mln. Latvijoje bei Estijoje, Lenkijos didžiosioms įmonėms turbūt yra logiškas žingsnis plėstis Baltijos šalyse“, – svarstė Ž.Mačėnas.
Buvęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas taip pat tvirtino, kad Lenkijos bankų plėtra į Baltijos šalis jo nenustebintų.
„Lenkijos bankai auga ir plečiasi, jų šalies ekonomikos būklė tikrai gera ir perspektyvi augimui, todėl natūralu, kad jie ieško plėtros galimybių ir kaimyninėse šalyse, labai tikėtina, kad žvalgosi ir pas mus. Tuo labiau, kad Baltijos šalyse yra ne mažas Lenkijos verslo interesas ir tas interesas didėja“, – BNS sakė S.Kropas.
Būtų siekiama įsigyti jau veikiantį banką
Analitikai ir rinkos dalyviai sutinka, kad Lenkijos bankas, nusprendęs pradėti veiklą Lietuvoje, tikriausiai siektų įsigyti čia jau veikiantį banką, o nesirinktų organiško plėtros kelio. Pasak Ž.Mačėno, patirtis rodo, kad pradedant plėtrą nuo nulio, pasiekti lyderio pozicijų yra labai sunku arba iš viso neįmanoma.
„Kaip pavyzdį galiu pateikti tuometinio Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank“ – BNS) plėtros istoriją. Pradėjęs veiklą Lietuvoje ir sunkiai dirbdamas jis tepasiekė maždaug 3 proc. rinkos dalį, o vienu iš didžiausių žaidėjų tapo tik įsigijęs Lietuvos taupomąjį banką. Tai galioja ne tik bankininkystei, neturime absoliučiai nė vieno atvirkštinio pavyzdžio. Net tikrai sėkmingai į rinką atėjusiam „Lidl“ (mažmeninės prekybos rinka – BNS) iki lyderių dar labai labai toli“, – tvirtino Ž.Mačėnas.
„Jei kažkas turi rimtų ketinimų užimti rimtą rinkos dalį, būtų rimtu žaidėju, vienareikšmiškai reikia kažką pirkti. Pradėjęs nuo nulio lyderiu netapsi niekada“, – pridūrė jis.
S.Kropo teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų rinkoje pradėti plėtrą nuo nulio galimybių iš esmės nebėra.
Pasak Ž.Mačėno, jei PKO ar kuris nors kitas Lenkijos bankas norėtų veikti Lietuvoje per čia įsteigtą filialą, tą buvo galima padaryti jau seniai.
„Tokių bandymų iš įvairių šalių bankų anksčiau esame turėję, tačiau dabar, manau, tokių plėtros galimybių nebėra likę, visos galimos nišos jau yra užpildytos. Norint būti pelningu ir konkurencingu, reikia turėti tam tikro masto ekonomiką, o tą kaip tik ir suteikia jau veikiančio banko įsigijimas“, – tvirtino S.Kropas.
Anot jo, jei plėtrai būtų pasirinktas filialo kelias, jis galėtų teikti nebent momentines arba labai nišines paslaugas.
Pasak Ž. Mačėno, jei PKO ar kuris nors kitas Lenkijos bankas norėtų veikti Lietuvoje per čia įsteigtą filialą, tą buvo galima padaryti jau seniai.
„Jei kažkas norėtų ateiti į Lietuvą tik tam, kad čia būtų, tą padaryti labai nesunku. Kalbant apie kitos ES šalies banką, procedūros labai paprastos, atsidarei filialą ir veiki, o jei dar indėlių nenori rinkti, bus dar paprasčiau“, – sakė Ž. Mačėnas.
Realus taikinys – „Luminor“ bankas
Labiausiai tikėtinu PKO įsigijimo taikiniu rinkos dalyviai įvardija spalio pradžioje pradėjusį veikti „Luminor“ banką – visose Baltijos šalyse paslaugas teikiantis bankas yra trečias pagal dydį regione, o kalbos apie galimą jo pardavimą sklinda nuo tada, kai „Nordea“ ir DNB pranešė apie planus sujungti savo veiklą Baltijos šalyse.
Pasak S.Kropo, nekyla abejonių, kad „Luminor“ bankas buvo steigiamas tikintis jį anksčiau ar vėliau parduoti, o jo užimama Baltijos šalių bankų rinkos dalis daro jį pakankamai patraukliu investicine prasme.
„Iš esmės tai yra visiškai netradicinis verslo modelis, kai du bankai kartu kuria trečią banką, kad jį kartu valdytų. Natūralu, kad „Luminor“ valdymas dabar yra pakankamai sudėtingas, o jo savininkai turi interesą šitą darinį anksčiau ar vėliau realizuoti“, – sakė S.Kropas.
„Luminor“ banko pardavimo galimybės neatmetė ir antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ Lietuvos filialo vadovas Ramūnas Bičiulaitis.
„Ar bus priimtas sprendimas dėl „Luminor“ banko pardavimo, sunku pasakyti, bet iš esmės toks darinys, koks dabar yra sukurtas, leidžia pakankamai nesunkiai realizuoti pardavimo strategiją“, – BNS sakė R.Bičiulaitis.
Tuo metu Ž.Mačėnas teigė, kad nors „Luminor“ ir yra patraukliausias variantas norint vienu metu įžengti į visų trijų Baltijos šalių rinkas, dabar gali būti netinkamas laikas jį parduoti. Pasak „Summa Advisers“ vadovo, „Luminor“ iš esmės veikia kaip du atskiri bankai, nes buvusios „Nordea“ ir DNB sistemos vis dar nėra sujungtos.
„Realiai, dabar iš esmės būtų parduodami du bankai ir jų pirkėjas vis tiek turėtų suintegruoti juos į vieną. Logikos būtų galima įžvelgti, jei pirkėjas šį darinį vėliau bandytų integruoti prie savęs. Tokiu atveju galbūt būtų logiška naująjį banką iš karto integruoti pagal potencialų pirkėją, arba pirkėjui kažką pirkti ir dėliotis pačiam“, – svarstė Ž.Mačėnas.
Anot S.Kropo, tai, kad „Luminor“ bankas vis dar transformuojasi, gali tapti papildomu privalumu jo būsimam pirkėjui.
„Tiek „Nordea“, tiek DNB bankas turėjo tam tikrų pliusų atskirose veiklos srityse, todėl potencialiam investuotojui atsiranda gera proga naujojo banko procesus ir verslo logiką harmonizuoti su motininio banko strategija. Todėl besitęsiantis „Luminor“ banko integracijos procesas iš esmės netrukdo potencialiai investicijai, manau, dabar kaip tik yra patrauklus momentas tą daryti“, – sakė S.Kropas.
Ž.Mačėnas atsargiai vertino galimybę, kad prieš savaitę Vilniuje įvykęs PKO hipotekos banko vadovo R.Kozlowskio susitikimas su finansų ministru Viliumi Šapoka yra susijęs su PKO ketinimais įsigyti „Luminor“ banką.
„Jei planuoji plėstis Lietuvoje, būtų logiška čia apsilankyti ir apžiūrėti. Tačiau jei norima pirkti „Luminor“, kuo čia dėtas ministras? Tokiu atveju reikėtų važiuoti ne į Lietuvą, o į Skandinaviją, minimum į Estiją (čia yra centrinė „Luminor“ būstinė – BNS). Nebent pardavimo procesas jau yra pakankamai toli pažengęs ir dabar reikia kažkokio palaiminimo iš vietos valstybių, bet tai būtų visiška spekuliacija“, – tvirtino Ž.Mačėnas.
Pirkėjų gali sulaukti ir Šiaulių bei „Citadele“ bankai
Tiek Ž.Mačėnas, tiek S.Kropas neatmetė galimybės, kad Lenkijos bankus gali dominti ir galimybė įsigyti Šiaulių banką bei Latvijos „Citadele“ banko grupę – dalis jų akcijų priklauso Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB).
„Natūralu, kad abiejų šių bankų akcininkai gali būti konkurentais „Luminor“ savininkams, parduodant savo verslą. Tiek vieniems, tiek kitiems reikia strateginių partnerių, todėl alternatyva „Luminor“ tikrai yra“, – sakė S.Kropas. Pasak jo, šiuo atveju reikia įvertinti tai, kad Šiaulių bankas veikia tik Lietuvoje, o visose Baltijos šalyse paslaugas teikianti „Citadele“ grupė yra mažesnė nei „Luminor“ bankas.
„Visi šie trys bankai yra pakankamai skirtingi, kiekvienas iš jų turi savų pliusų ir savų minusų. Kuris bankas galėtų būti pasirinktas kaip pirkinys, dabar sunku pasakyti, čia viskas priklauso nuo potencialaus investuotojo verslo plėtros strategijos ir planų, ką jis norės su tuo nusipirktu banku daryti“, – teigė S.Kropas.
ERPB į Šiaulių banką investavo 2005 metais, kai už 5,8 mln. eurų įsigijo 16,1 proc. banko akcijų. Vėliau, Šiaulių bankui didinant kapitalą, ERPB investavo papildomai, taip pat konvertavo į akcijas jo suteiktas paskolas ir dabar valdo 18,24 proc. akcijų paketą.
25 proc. Latvijos „Citadele“ banko akcijų valdo nuo 2010 metų, kai šis bankas buvo įsteigtas Latvijos vyriausybei reorganizavus nacionalizuotą „Parex“ finansų grupę.
LB: naujų žaidėjų atėjimas didintų konkurenciją
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis teigė, kad bet kokio naujo finansų rinkos žaidėjo atėjimas didina konkurenciją, kuri lemia platesnes pasirinkimo galimybes, žemesnes paslaugų kainas ir geresnę jų kokybę.
„Naujo banko atėjimas būtų naudingas tiek įmonėms, tiek gyventojams. Pokyčiai ir jų mastas atskiruose rinkos segmentuose priklausytų nuo naujojo rinkos dalyvio ambicijų, finansinių galimybių, ilgalaikės strategijos ir kitų dalykų“, – BNS sakė V.Valvonis.
Pasak jo, didelių verslo klientų segmente Lietuvoje dominuoja keli bankai, tuo metu smulkaus ir vidutinio verslo bei gyventojų segmentuose su bankais aktyviai bando konkuruoti kredito unijos, sutelktinio finansavimo platformos, vartojimo kredito davėjai, būsto paskolų davėjai, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos.
„Pastaruoju metu Lietuvoje steigiasi vis daugiau naujų elektroninių pinigų įstaigų, planuoja steigtis ne vienas specializuotas bankas. Visa tai rodo, kad konkurencijai yra vietos ir tuose segmentuose, kuriuose jau veikia daug įvairiausių rinkos žaidėjų“, – tvirtino V.Valvonis.
-----
BNS žiniomis, PKO aktyviai domisi galimybėmis pradėti veiklą Lietuvoje. Lietuvos ir Lenkijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę „Lietuvos žinioms“ sakė, kad į Lietuvą gali ateiti Lenkijos komercinis bankas, tačiau jo neįvardijo.
PKO 2013 metais už 694 mln. eurų įsigijo „Nordea“ verslą Lenkijoje, apie galimą plėtrą užsienyje užsimenama ir 2016-ųjų lapkritį paskelbtoje naujoje PKO veiklos strategijoje.
Lietuvoje anksčiau yra veikęs Lenkijos „Kredyt Bank“ Vilniaus skyrius, kurį 2004 metais įsigijo „Nordea“.
