Analitikai: po „Brexit“ ekonomikos stabilumas – politikų rankose

Jungtinei Karalystei apsisprendus palikti daugiau nei 0,5 mlrd. gyventojų vienijančią Europos Sąjungą, analitikai teigia, kad ekonomikos stabilumas priklausys nuo Bendrijos politikų sprendimų. Pasak jų, katastrofiškų padarinių tikėtis nereikėtų, tačiau rinką gali paveikti nežinomybė.
Didžiosios Britanijos svarai sterlingų
Didžiosios Britanijos svarai sterlingų / 123rf.com nuotr.

Anot ekonomistų, jeigu Briuselis ir Londonas nesugebėtų rasti kompromisų ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Bendrijos nebūtų sklandus, slogios nuotaikos galėtų persikelti ir į Lietuvos ekonomiką.

Pasirodžius pirmiesiems ketvirtadienį vykusio referendumo rezultatams, svaro sterlingo kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko 10 proc. iki 1,3229 dolerio. Investuotojai Azijoje į referendumo rezultatus taip pat sureagavo neigiamai: Tokijo vertybinių popierių biržos indeksas „Nikkei 225“ po rezultatų paskelbimo smuko 7,92 proc. iki 14952,02 punkto, o tai yra didžiausias vienos dienos smukimas nuo 2011 metų, kai Japonijoje kilo žemės drebėjimas ir cunamis.

Europos ekonomika – politikų rankose

Ekonomistai ir analitikai sutinka, kad Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės ekonomika priklausys nuo to, kaip politikams pavyks susitarti dėl Briuselio ir Londono skyrybų. Anot SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, jeigu bus bandoma keršyti Britanijai, galima tikėtis niūrių ekonomikos perspektyvų.

„Populizmas, kraštutinės pažiūros, požiūris, kad dabar mes keršijame Jungtinei Karalystei, už tai, kad jie mus palieka – tai yra destrukcija. Ir tai neves į gerą ekonomiką. Svarbu, kad būtų konstruktyvu, nes jeigu bus kerštaujama, tuomet dėl ekonomikos perspektyvų būsiu pesimistas“, – BNS sakė T.Povilauskas.

Anot jo, būtent nuo politikų susitarimų priklausys ekonomikos augimas. Jo nuomone, jeigu pasitraukimas bus konstruktyvus, prekybai nebus taikomi muitai, tuomet „prekyba tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės labai trauktis neturėtų“.

Be to, T.Povilauskas atkreipia dėmesį, kad per derybas paaiškės, kaip keisis pereinamojo laikotarpio Jungtinės Karalystės įmokos į ES biudžetą. Tai taip pat lems Lietuvos gaunamas europinių fondų išmokas.

„Lieka daug klaustukų, kaip būtų su Europos Sąjungos biudžetu, nes Jungtinė Karalystė daugiau įmoka negu gauna, tad ES biudžetas traukiasi. Iš esmės Lietuvai tas irgi pasijustų. Kad ir koks modelis bus, jie mokės mažiau į biudžetą, bendras krepšelis trauksis ir visoms šalims, taip pat ir Lietuvai gali būti sumažintos išmokos“, – aiškino T.Povilauskas.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Europos Sąjungos politikai turės suvaldyti „Brexit“ pasekmes ir užtikrinti, kad neatsirastų daugiau norinčiųjų atsiskirti.

„Čia reikės labai didelio politikų darbo, o politikai Europos Sąjungoje pastaruoju metu nuvilia. Gali būti, kad vėl nieko nedarys ir paliks viską Europos centriniam bankui. O palikta savieigai, Europa gali skaldytis toliau“, – BNS sakė Ž.Mauricas.

Tačiau, jo nuomone, ES galima tikėtis ekonomikos augimo, nes rinkos buvo pasiruošusios galimam Jungtinės Karalystės atsiskyrimui – pristabdė investicijas, tad situacijai stabilizavusis galima laukti augimo.

Artimiausiu metu laukia nežinomybė

Vienu pagrindinių iššūkių verslui ir ekonomikai analitikai nurodo neapibrėžtumą. Pasak jų, jis buvo dar iki referendumo, o dabar tęsis, kol susitars Briuselis ir Londonas.

Anot Ž.Maurico, neapibrėžtumas truks mažiausiai iki šių metų pabaigos. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad susidariusioje situacijoje galima nesitikėti palūkanų augimo, nes Europos centrinis bankas ir toliau bandys skatinti ekonomiką žemomis arba neigiamomis palūkanomis.

„Aišku, Europos centrinis bankas darys viską, kas įmanoma, galima pamiršti apie palūkanų didinimą artimiausius porą metų šimtu procentu“, – teigė Ž.Mauricas.

Jo nuomone, neapibrėžtumas rinkose atsilieps ir Lietuvos ekonomikai. Labiausiai tai paveiks Lietuvos eksportuotojus, mat euras stiprės kitų valiutų atžvilgiu, tad pajamos ir konkurencingumas užsienio rinkose mažės.

„Lietuvą tas neapibrėžtumas neigiamai veiks. Buitiškai žiūrint, tai Lenkijos zlotas nuvertėja euro atžvilgiu, Švedijos krona nuvertėja, tai euras tampa santykinai saugia užuovėja Europos Sąjungoje. (...) Kaip ir eksportuotojams šiek tiek suprastėja perspektyvos ir konkurencingumas suprastėja“, – mano Ž.Mauricas.

T.Povilauskas taip pat teigia įžvelgiąs, kad nežinomybė gali paveikti Lietuvos ir Europos verslus. Anot jo, įmonės mažiau investavo jau prieš referendumą, tad tokia tendencija gali išsilaikyti ir ateityje.

„Matau didžiulę riziką, kad tie pora metų sukuria didžiulę nežinomybę būtent verslams. Jau buvo matyti kelis ketvirčius prieš referendumą, kad įmonės tiek Britanijoje, tiek tos, kurios dirbo su Britanija, atidėliojo investicijų planus, laukdamos „Brexit“ rezultatų. Tai gali būti, kad tie pora metų bus pakankamai tušti naujų investicijų, o jis gali stabdyti tiek Britanijos, tiek ES ekonomiką. Tad tai gali atsiliepti ir Lietuvos verslams“, – sakė T.Povilauskas.

„Kalbėti apie tai, kad ES ar Britanijos ekonomika augtų labiau, na, nebegalime apie tai kalbėti. Nežinomybė gali prislėgti ir ekonomiką“, – pridūrė jis.

Tuo metu Investuotojų asociacijos atstovas Vaidotas Rūkas sako, kad „Brexit“ beveik neturės tiesioginės įtakos ekonomikai. Tačiau pripažįsta, kad neapibrėžtumas netiesiogiai paveiks investuotojus.

„Netiesioginė (įtaka), be abejo, prisidės į neigiamą pusę dėl to žodžio neapibrėžtumas. Visi lauks, kokios tos išstojimo sąlygos bus“, – BNS sakė V.Rūkas.

„Rinkoms, ekonomikoms, investuotojams turbūt bent kažkiek atidės planus neinvestuoti, nestatyti ir nesteigti įmonių, kol nepaaiškės tos sąlygos. Tas nėra gerai, bet, kita vertus, tiesioginė įtaka bus minimali“, – tvirtino jis.

Dalis lietuvių penktadienį pasitiko su mažiau pinigų

Penktadienio naktį pradėjus aiškėti, kad Jungtinės Karalystės gyventojai nenori toliau būti Europos Sąjungoje, valiutų ir akcijų rinkose kilo panika. Dėl to svarais sterlingais pajamas gaunantys lietuviai ir Lietuvos įmonės penktadienio rytą turėjo mažiau pinigų nei prieš referendumą.

„Trumpalaikį efektą matome, kad svaras euro atžvilgiu nuvertėjęs daugiau negu 7 procentais. Labai nedidelė dalis Lietuvos gyventojų ir verslų tai jau pajaučia, nes tam tikri žmonės laikė pinigus svarais, tai greičiausiai mūsų emigrantai ir verslas, kuris gauna iš eksporto pajamas svarais. Jų pajamos realiai sumažėjo per vieną naktį. Toks yra trumpalaikis efektas“, – sakė T.Povilauskas.

Jo nuomone, vargu ar svaro kursas artimiausiu metu pasikeis: „Greičiausiai jis liks silpnas, gal gali ir dar susilpnėti“.

V.Rūko nuomone, nors rinkos ir supanikavo, tačiau tai neturėtų tapti sistemine problema ar nauja finansų krize.

„Stebiu rinkas, supanikavo be galo, bet po truputį grįžta. (...) Panika nėra be priežasties, bet tikėtina, kad tai neišsirutulios į kokią nors krizę, nuosmukį. Tokių dalykų, panašu, nebus. Tai labiau nesmagus, vienkartinis veiksmas“, – teigė V.Rūkas.

Ketvirtadienį referendume beveik 52 proc. balsavusių Jungtinės Karalystės gyventojų pritarė pasitraukimui iš Europos Sąjungos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų