„Tėra maža tikimybė, kad euro zona kitais metais nepatirs recesijos. Vadinasi, mūsų šalies ekonomika sparčiai neaugs, o mums reikės dar labiau veržtis diržus. Tai – dvigubas smūgis“, – dienraščiui „Lietuvos rytas“ sakė banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Padėtį, anot analitiko, sunkina ir tai, kad ES šalių lyderiai nepriėmė jokio sprendimo, kaip kuo skubiau užgesinti gaisrą.
Nepriklausomas finansų analitikas Valdemaras Katkus mano, kad toks valdžios užsispyrimas gali atsisukti kitu lazdos galu.
„Siekiamybė neviršyti 3 proc. deficito gali padaryti daugiau žalos nei duoti naudos. Svarbiausias tikslas turi būti ūkio augimas, o ne užsibrėžtas procentas“, – teigė V.Katkus.
Pasak jo, kol nesame euro zonos nariai, į neprivalomus įsipareigojimus turime žiūrėti atsargiau.
„Padidinti ar įvesti nauji mokesčiai gali būti augimo stabdys. Kol nesame euro zonos nariai, įsipareigojimai skamba prabangiai“, – sakė V.Katkus.
Pirmadienį premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad ne didesnis nei 3 proc. biudžeto deficitas yra jo vadovaujamos Vyriausybės „pamatinė nuostata“.
Europos Sąjungos šalių lyderiai praėjusią savaitę sutarė, kad ateityje šalių biudžeto deficitas negalės viršyti 3 proc., o struktūrinis – 0,5 proc.
Neįvykdžiusioms šių reikalavimų šalims grės sankcijos. Tai įrašyta naujajame susitarime. Tiesa, euro zonai nepriklausančių šalių parlamentai dar turės tam pritarti.
Nors Lietuva nėra euro zonos narė, siekia idealiai atitikti tokias sąlygas. Tam ir svarstomi nauji mokesčiai ir išmokų įšaldymas.
Planuojama, kad šių metų Lietuvos biudžeto deficitas sudarys 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto.