„Pagrindinės geresnių banko rezultatų priežastys – gerėjanti paskolų kokybė bei paskolų portfelio didėjimas. Dėl to daromi mažesni specialieji atidėjimai, kartu auga grynosios palūkanų pajamos. Didėjant klientų skaičiui, stabiliai kyla ir grynosios paslaugų bei komisinių pajamos“, – „Verslo žinioms“ teigė Šiaulių banko administracijos vadovas Audrius Žiugžda.
Bankas praėjusią savaitę paskelbė, kad nuo šių metų pradžios dirbo pelningai ir per tris 2011 metų ketvirčius Šiaulių banko grupė uždirbo 10,7 mln. litų grynojo pelno. Atidėjimai, „Verslo žinių“ skaičiavimu, per šių metų devynis šių metų mėnesius sudarė 0,35 proc. paskolų portfelio, 2010 metų pabaigoje – 3,2 procento.
„Sieksime, kad ateityje specialiųjų atidėjimų lygis išliktų toks, koks yra šiandien. Tačiau aplinka taip pat daro savo – bendra ekonominė situacija Lietuvoje ir pasaulyje gali turėti lemiamos įtakos paskolų kokybės rezultatui kitais metais“, – teigė A.Žiugžda.
Finansų patarėjo įmonės „AJD Capital“ vadovas Aurimas Launikonis teigė, jog Šiaulių bankas pernai atidėjimus darė konservatyviau nei Ūkio bankas ar „Snoras“, todėl šiemet tam reikia skirti kur kas mažesnes sumas.
Šiaulių banko paskolų portfelis per devynis buvo vienas sparčiausiai didėjančių rinkoje. A.Žiugždos nuomone, plėsti paskolų portfelį padėjo tai, kad yra stiprinamos banko pajėgos šalies regionuose, didinamas aktyvumas.
„Kitais metais rezultatus galės gerinti tik tie bankai, kurie augina savo indėlių ir paskolų portfelius, manau, kad Šiaulių bankas yra geras pretendentas pademonstruoti tuos gerus rezultatus ir augimą“,- teigė banko „Finasta“ institucinių investuotojų investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Ekspertų nuomone, šiuo metu bankas gali rodyti pačius geriausius rezultatus, tačiau bankų akcijų kainoms augti potencialo nebus tol, kol nebus aiškaus sprendimo dėl skolų problemų Europoje. Analitikų teigimu, bankų akcijų kainas rinkoje galėtų padidinti savininkų ar jų dalies pasikeitimas.
„Šiaulių bankas yra vienas iš įdomesnių atvejų, nes Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) norėjo pasitraukti jau anksčiau, tačiau jam sutrukdė krizė. Dabartiniai banko veiksmai – banko „blizginimas“, rezultatų šlifavimas, naujos ambicingos vadovybės paskyrimas per kelerius metus galiausiai gali išvirsti į bent dalies banko akcininkų pasitraukimą, o realiausias kandidatas tam yra ERPB“ – svarstė M.Dubnikovas.
