Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 10 30 /11:49

Ekonomistai apie Lietuvos BVP pokytį: neblogai, bet dar galime sulaukti staigmenų

Statistikams paskelbus, kad per trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,7 proc. ir iš esmės buvo toks pats, kaip prieš metus, INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog toks rezultatas nenustebino – kad ekonomikos pulsas po karantino grįžo į įprastą ritmą, jau kurį laiką iliustravo operatyvieji atskirų sektorių duomenys. Tačiau blogėjanti epidemiologinė padėtis ir didėjanti rizika nuteikia, kad paskutinį ketvirtį tendencijos bus prastesnės, sako Lietuvos banko (LB) ekonomistas D.Imbrasas.
Pinigai
Pinigai / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Mažmeninė prekyba fiksavo rekordus. Pasibaigus karantinui ir gerėjant vartotojų lūkesčiams, pasitaisė namų ūkių vartojimo apetitas. Jau gegužę prekybos atstovai džiūgavo visiškai susigrąžinę savo klientus į parduotuves, o vasaros mėnesiais ir rugsėjį jų prekybos apyvartos jau mušė naujus rekordus ir buvo net beveik 7 proc. didesnės nei prieš metus“, – komentare teigė analitikė.

Pasak jos, ypač didelę reikšmę trečiojo ketvirčio ekonomikos augimui turėjo žemės ūkis – nuimtas didžiausias javų derlius per penkerius metus. Kituose sektoriuose taip pat buvo stebimas atsigavimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Indrė Genytė-Pikčienė

„Lietuvos ekonomikai greitai atsitiesti pavyko dėl santykinai nedidelių karantino sukeltų nuostolių ūkiui. Lietuva ES kontekste išsiskiria pandemijos poveikiams atsparesne ekonomine struktūra – turizmo, apgyvendinimo, kelionių organizavimo, pramogų ir kultūros, sveikatos apsaugos ir maitinimo paslaugų sektoriai Lietuvoje sudaro santykinai mažesnę sukuriamo BVP dalį nei labiau nukentėjusiose ES narėse“, – teigė I.Genytė-Pikčienė.

Tuo metu pramonės, statybų ir transporto veiklos, kurios Lietuvos ekonomikoje vaidina itin reikšmingą vaidmenį, yra labiau inertiškos ir atsparesnės karantinui.

Tačiau, pasak ekonomistės, jei būtų paskelbtas visiškas karantinas, tai, be abejo, paveiks ekonomikos rezultatus paskutinį šių metų ketvirtį.

LB analitikas: žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų

„Po pavasarį buvusių apribojimų Lietuvos ekonomika galėjo pasidžiaugti laisvesne vasara. Atlaisvinus apribojimus, gyventojai plačiau atvėrė pinigines, o verslas pajuto atsigaunančią paklausą tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse eksporto rinkose“, – komentare sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.

Lietuvos banko nuotr./Darius Imbrasas
Lietuvos banko nuotr./Darius Imbrasas

Daugiausia prie trečiąjį ketvirtį stebėto namų ūkių vartojimo atsigavimo prisidėjo tebedidėjančios gyventojų pajamos – metinis jų augimas vasarą buvo apie 10 proc. Kartu augo ir mažmeninė prekyba, o maitinimo įstaigų apyvarta buvo tik 5,8 proc. mažesnė nei prieš metus.

„Tai vieni geriausių rezultatų tarp visų ES valstybių“, – teigė analitikas.

Namų ūkių galimybės ir noras vartoti padėjo atsigauti į vidaus rinką orientuotam verslui, o atsigaunančios pagrindinių partnerių ekonomikos skatino eksportuojančių įmonių pardavimų augimą.

„Vis dėlto vasariškas nuotaikas aptemdė blogėjanti epidemiologinė padėtis (...) Jei vasaros ekonominė raida maloniai nustebino, tai žiemą galime sulaukti nemalonių siurprizų“, – sakė D.Imbrasas.

Anot jo, kuo ilgiau truks antroji pandemijos banga, tuo didesnė rizika, kad pasaulio ekonominė padėtis reikšmingai pablogės, suprastės namų ūkių ir įmonių lūkesčiai, vis daugiau problemų kels augančios valstybių ir įmonių skolos bei didėjanti bankrotų rizika. Visa tai bus juntama ir Lietuvoje.

Ž.Mauricas: metinis ekonomikos rezultatas nustebino neigiamai

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad bendras Lietuvos BVP rezultatas neblogas, tačiau tikėjosi, jog ekonomika per metus augs.

„Galvojome, kad bus bent 2 proc. metinis augimas, bet neaišku, kas tokio pristabdė. Augimas pagal daugelį indikatorių galėjo būti didesnis. Matyt , kažkas bus su grynuoju eksportu, importu, gal transportas ar kažkuris kitas sektorius (...) Šiek tiek nustebino neigiamai, bet matyt yra didelis neapibrėžtumas“, – BNS sakė „Luminor“ banko ekonomistas.

Vis dėlto jis sako, kad visame Europos Sąjungos kontekste Lietuvos rezultatas neblogas.

„Lietuvos sėkmės istorija toliau tęsiasi Europos Sąjungos kontekste, nes turbūt vis tiek būsime tarp top trejetuko šiemet pagal mažiausią smukimą ir ketvirtasis ketvirtis nebeišmuš to rezultato“, – sakė Ž.Mauricas.

Jis prognozuoja 1 proc. visų metų ekonomikos smukimą. Pasak Ž.Maurico, nors pandemija didėja, tačiau ketvirtojo ketvirčio kritimas turėtų būti mažesnis nei pavasarį.

„Ketvirtas ketvirtis dar kelia tam tikrų klaustukų dėl išaugusio neapibrėžtumo. Tikėtina, kad kažkiek vėl nersime po vandeniu, bet gal mažiau nei pavasarį, nes spalis jau visas praėjo, o jis buvo geras, vartotojų lūkestis šiek tiek paaugo, taip pat matome iš atsiskaitymų kortelėmis, bankų duomenų, kad spalis dar buvo geras mėnuo“, – sakė ekonomistas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Žygimantas Mauricas

„Jeigu kažkas labai pakreiptų vartotojų ir verslo lūkesčius, tada galime tikėtis didesnio kritimo nei pavasarį, bet čia maža tikimybė“, – pridūrė jis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog rezultatai priklausys ir nuo to, kaip ir kiek ilgai bus ribojama ekonominė veika.

„Dabar liko ne viruso baimė, o karantino, ypač visuotinio. Bus pakankamai didelis išsiskyrimas tarp valstybių, tos, kurios įves karantiną, jų ekonomikos smuks labiau, o tos, kurios įves dalinius, jų nukentės mažiau. Pas mus yra tikimybė, kad bus švelnesnis ir trumpesnis karantinas, ir dėl to poveikis ekonomikai nebus toks neigiamas“, – sakė Ž.Mauricas.

A.Izgorodinas: ekonomiką aukštyn tempė pramonė ir mažmeninė prekyba

ietuvos ekonomiką šiemet aukštyn traukė pramonė ir prekyba, sako „SME Finance“ ekonomistas. Pasak Aleksandro Izgorodino, šių sektorių rezultatai dar iki oficialių rodiklių paskelbimo leido tikėtis, kad šalies ekonomikos dinamika bus pozityvi.

„Priežastis paprasta – skaičiai rodo, kad trečią ketvirtį iš krizės išlipo iš karto du sektoriai, turintys didžiausi svorį Lietuvos BVP, tai yra apdirbamoji gamyba ir mažmeninė prekyba“, – BNS sakė A.Izgorodinas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ ekonomistas

„Sakyčiau, kad būtent pozityvūs Lietuvos pramonės ir mažmeninės prekybos sektorių rezultatai labiausiai tempė į viršų Lietuvos BVP“, – pridūrė jis.

Anot ekonomisto, atsigaunant vartojimui visame pasaulyje ir stiprėjant Europos Sąjungos (ES) pramonei, Lietuvos gamintojai gavo daugiau užsakymų iš stambesnių ES valstybių gamintojų.

Be to, jo teigimu, įtakos pozityviai dinamikai galėjo turėti ir liepą bei rugpjūtį apie 2 proc. sumažėjusios euro zonos pramonės eksportuojamos produkcijos kainos.

„Tai reiškia, kad euro zonos gamintojai mažinasi eksporto kainas, siekdami išlikti konkurencingi išorės rinkose“, – komentavo A.Izgorodinas.

„Tai yra naudinga Lietuvos eksportuotojams, nes noras susimažinti eksporto kainas skatina stambesnių euro zonos valstybių gamintojus žvalgytis kontraktinės gamybos variantų rytų ES valstybėse, įskaitant ir Lietuvą“, – sakė jis.

Komentuodamas mažmeninės prekybos atsigavimą, A.Izgorodinas pabrėžė, kad tai lėmė rugsėjo mėnesį į kovo lygį sugrįžęs Lietuvos vartotojų pasitikėjimas.

Anot jo, ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos varikliu išliks pramonė, tačiau vidaus vartojimo rodiklių perspektyvos gali būti kiek vangesnės dėl blogėjančios pandeminės situacijos.

„Problema ta, kad Lietuvos vartojimo rodikliai stipriai priklauso nuo vartotojų lūkesčių. Didelė Lietuvos vartojimo rinkos priklausomybė nuo vartotojų nuotaikų kelia nemažai rizikų – ketvirtą šių metų ketvirtį ir pirmą kitų metų pusmetį tai gali būti Lietuvos vartojimo rinkos Achilo kulnu“, – teigė A.Izgorodinas.

Pasak jo, rizika kyla dėl to, kad vartotojų lūkesčiai svyruoja priklausomai nuo neapibrėžtumo, pandeminės situacijos, todėl reikšmingas COVID-19 atvejų augimas ir ekonomikos suvaržymo priemonės gali staigiai pabloginti vartotojų nuotaikas ir mažinti ne pirmo būtinumo prekių apetitą, o tai darytų neigiamą spaudimą visai mažmeninei prekybai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?