„Tai yra palengvinimas tiems, kas prekiauja maisto produktais. Šių prekeivių atstovai tvirtina, kad jie visi veda labai tikslias apskaitas, bet tai daro ranka rašydami įrašus savo buhalterinės apskaitos žurnaluose. Manome, kad XXI amžiuje nuo tokių rašytinių apskaitų, skaičiuojant vos ne pirštais, pats laikas pereiti prie elektroninės apskaitos, naudojant kasos aparatus“, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.
Paklaustas, kaip tuomet vertina smulkiųjų verslininkų priešinimąsi kasos aparatų įvedimui ir grasinimus mitingais, Vyriausybės vadovas teigė, kad tai reiškia, jog „duomenys, esą apskaita tvarkoma labai tiksliai ranka rašant į sąsiuvinius, nėra tikslūs arba dar kokios nors priežastys lemia, kodėl apskaitos supaprastinimas įvedant kasos aparatus yra taip nepriimamas“.
Įvairių institucijų skaičiavimu, vien mėsos sektoriuje įvedus kasos aparatus būtų surinkta apie 50–60 mln. litų.„Jau dabar turime duomenų, kad pardavinėjantys mėsos produktus ir nauojantys kasos aparatus ir šalia stovintys bei nenaudojantys kasos aparatų dienos pabaigoje rodo gana skirtingas pardavimo apimtis. Nemanau, kad tame pačiame turguje šalia esančių dviejų pardavėjų tik dėl to, kad įvedamas kasos aparatas, galėtų būti skirtinga pardavimo apimtis“, – pažymėjo A.Kubilius.
Pirmadienį su Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininke Zita Sorokiene susitikęs A.Kubilius sakė argumentų, kodėl kasos aparatų nereikėtų įvesti, neišgirdęs.
A.Kubilius taip pat akcentavo, kad iki gegužės 1 dienos kasos aparatus įsigijusiems smulkiesiems verslininkams bus taikoma kompensavimo tvarka. Laiku kasos aparatus įsigysiantiems verslininkams Vyriausybė kompensuos 100 proc. jo kainos.
Be to, kaip akcentavo ministrų kabineto vadovas, kasos aparatų įvedimas „nesukels papildomų nei teisinių, nei mokesčių pasekmių“.
Tikisi papildomai surinkti 100 mln. litų
Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, skaičiuojama, kad kasos aparatus įsigyti turės 2–4,5 tūkst. maisto produktais prekiaujančių smulkiųjų verslininkų. Vyriausybė tikisi, kad žengus šį žingsnį į biudžetą kasmet bus surenkama apie 100 mln. litų. „Įvairių institucijų skaičiavimu, vien mėsos sektoriuje įvedus kasos aparatus būtų surinkta 50–60 mln. litų. Dar yra vaisiai, daržovės, kurie yra gan problematiška sritis“, – po Vyriausybės pasitarimo sakė I.Šimonytė.
Kaip ir A.Kubilius, finansų ministrė akcentavo esanti įsitikinusi, kad kasos aparatų įvedimas „visokeriopai“ supaprastins smulkiųjų verslininkų darbą, tuo tarpu pirkėjams suteiks galimybę apginti savo teises, mat gavę kvitus jie galės skųstis dėl blogos produktų kokybės ar kokių nors kitų aplinkybių. Tuo tarpu kai kuriuos smulkiųjų verslininkų argumentus, kuriais siekiama įtikinti Vyriausybę atsisakyti savo idėjos dėl kasos aparatų, I.Šimonytė vadino melu.
„Tezė, kad kasos aparatas kažkokiu būdu yra pririštas prie įmonės, yra absoliuti netiesa. Tie gyventojai, kurie dabar vykdo individualią veiklą, turi galimybę, jei taip nori, naudoti kasos aparatą, tačiau nėra prievolės. Jei jos nėra, retai kas ta galimybe naudojasi, nors tvarkingai tvarkant apskaitą, taip, kaip to reikalauja įstatymai, kasos aparatas būtų didžiulis palengvinimas“, – kalbėjo ministrė.
Šis bandymas įvesti kasos aparatus yra jau ne pirmasis. Pirmą sykį įpareigoti turgaus prekeivius pirkti kasosaparatus Vyriausybė siekė dar prieš porą metų, tačiau tąkart sulaukta didžiulio smulkiųjų verslininkų pasipiktinimo, tad Vyriausybė savo ketinimų atsisakė.
