Pradėkime nuo vakarykščių Jūsų susitikimų Briuselyje su Europos Komisijos pirmininku J.M.Barroso. Kiek supratau iš pasirodžiusių pranešimų, nieko gero dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimo padidinimo pirmininkas nepažadėjo?
Vakar susitikom su prezidentu J.M.Barroso ir monetarinės politikos komisaru O.Rehnu. Kalbėjomės ne vien tik apie Ignaliną. Kalbėjom ir apie ekonominę situaciją Europoje, kur vyksta labai intensyvi kova už Graikijos situacijos ir euro zonos stabilizavimą. Buvo tikrai labai vertinga pasidalinti mintimis, nuomonėmis, pamatyti tolesnę perspektyvą. Turėjau galimybę įvertinti ir pasidžiaugti komisaro O. Rehno darbo rezultatais, naująja fiskalinės drausmės sutartimi, kuri yra didelis žingsnis į priekį kuriant vieningesnę konsoliduotą Europos finansų ir ekonomikos politiką.
Atrodo, kad debesys Europoj šiek tiek prasisklaido. Tai mums leidžia su didesniu optimizmu žiūrėti ir į Lietuvos šių metų ekonomikos perspektyvas, kurios gali būti šiek tiek geresnės nei praėjusių metų pabaigos prognozės, kurias sudėjom į šių metų biudžetą. Kalbėjom ir apie naują finansinę perspektyvą 2014–2020 m., dėl kurios dar tik diskutuojama, vyksta derybos tarp šalių narių. Komisija yra pateikusi savo pirmąjį pasiūlymą. Kalbėjome, kad keli dalykai mūsų netenkina. Mes, kartu su Baltijos valstybėm, esam tikrai kritiškai nusistatę dėl mums planuojamų skirti struktūrinės paramos fondų, nes pritaikius keistą formulę visoms Centrinės Europos valstybėm struktūrinė parama po 2014 m. gana smarkiai išauga, o trim Baltijos valstybėm ir Vengrijai – smarkiai sumažėja. Taip pat kalbėjom ir apie specifinį Lietuvos ir kartu visos ES atvejį – IAE uždarymą. Prezidentas J.M.Barroso pasakė, kad jis pats neturi ir nežino, kur rasti papildomų pinigų. Aš išdėsčiau, kas bus jeigu Lietuva liks su tokiu finansavimu, koks dabar yra numatytas – 220 mln. eurų. Iki 2029 m. yra siekiama visą elektrinę ne tik uždaryti, bet ir išardyti, o tam reikia išleisti papildomai apie 1,3 mlrd. eurų.
Premjere, kas bus, jeigu vis dėlto tas finansavimas nebus padidintas? Koks planas B?
Planas B yra tai, kad strategiją tokiu atveju reikėtų stipriai peržiūrėti. Nebūtų galima jos užbaigti iki 2029 m. – tai užsitęstų ilgiau, padaugėtų rūpesčių dėl uždaromo objekto saugumo.
Kalbėjome, kad šis projektas yra bendras ES ir Lietuvos rūpestis. Taip yra įrašyta į Lietuvos stojimo sutartį, kurioje labai aiškiai buvo pasakyta, kad tokio masto operacija kaip IAE uždarymas, kainuojantis tokius didelius pinigus, yra nepakeliama našta Lietuvos ekonomikai.
Tai pažodinė citata iš juridinio dokumento. Todėl mes tikimės, kad bendromis pastangomis bus randami sprendimai, kad ta nepakeliama našta negultų vien tik ant Lietuvos pečių. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad labai atvirai kalbėjomės su šalimis narėmis, kad mes ir toliau tęsime derybas (kadangi visi piniginiai klausimai svarstomi būtent tame lygyje) ir tikėsimės tų šalių narių supratimo ir palankesnio rezultato mums.
Europos Komisijos pirmininkui taip pat pranešėte, kad dėl trečio paketo – Lietuvos dujų skaidymo – yra pasiektas principinis sutarimas. „Gazpromui” yra priimtina, kad dujos bus išskaidytos iki 2014 m. Šią savaitę susitikote su Gazpromo atstovais Vilniuje. Ką jie sakė, gal kažkaip modifikavo savo poziciją po paskutinių derybų, ar ne?
ES aktyviai dalyvauja kuriant bendrą Europos energetikos strategiją, kurios vienas iš svarbiausių dalykų yra dujų sistemų atskyrimo principų įgyvendinimas visoje Europoje. Iš tikrųjų turėjau galimybę pasidžiaugti ir informuoti J.M.Barroso, kad Lietuva eidama šiuo keliu pasiekė naują svarbų etapą. Tiesa, šiandien iš ryto dar posėdžiausime ir su Europos Komisijos nariu G.Oettingeriu, atsakingu už energetiką. „Gazprom“ kompanija pradėjo suprasti, kad mūsų pasirinktas kelias yra neatšaukiamas.
Praėjusiais metais mums niekaip nepavykdavo prisišaukti „Gazpromo“ atstovų normaliam dialogui, kuriame dalyvautų ir Europos Komisijos atstovai, o šiais metais toks dialogas yra labai intensyvus, jo siekia ir patys „Gazpromo“ atstovai. Paskutinis mūsų susitikimas su „Gazprom export“ vadovu A.Medvedevu įvyko pirmadienį Vilniuje. Susitikime taip pat dalyvavo vienas iš Europos Komisijos Energetikos direktorato vadovų P.Lowe. Pokalbis buvo pakankamai aštrus, bet kartu ir konstruktyvus. Pasiekėme sutarimą. „Gazpromas“ jau nebeginčija dar anksčiau mūsų skelbto plano, kad visa dujų sektoriaus pertvarka bus baigta iki 2014 metų pabaigos. Tuo pačiu metu bus pastatytas ir suskystintų dujų terminalas. Terminalas pradės veikti, tiktai jeigu bus pertvarkyta vamzdynų sistema. Sutarėme, kad ir toliau tęsime konstruktyvias diskusijas klausimais, kurie rūpi „Gazpromui“, pavyzdžiui, kaip bus tokioje atskirtoje ir europietiškai sutvarkytoje sistemoje garantuojamas dujų tranzitas į Kaliningradą ir dar keletas klausimų.
Kokie buvo aštriausi „Gazpromo“ atstovų pasisakymai, ką jie ginčijo? Jeigu principinio sutarimo neginčijo, tai ką vis dėlto ginčijo?
Pirmo susitikimo metu bandė ginčyti ir principinius dalykus, bet išgirdę labai tvirtą Europos Komisijos poziciją, tų principinių dalykų daugiau nebeginčijo. Toliau yra paprasti pertvarkos klausimai. Kaip ir kada bus pertvarkyta, kaip bus vertinamos akcijos, kaip bus organizuojamas tranzitas ir kiti panašūs dalykai. Tokių klausimų nėra labai daug. Mes tikimės, kad galime juos ir toliau konstruktyviai svarstyti.
Kieno iniciatyva buvo nuspręsta šitą susitikimą nuslėpti nuo visuomenės?
Jis nebuvo nuslėptas. Paprasčiausiai patys „Gazpromo“ atstovai norėjo mažiau viešo dėmesio mūsų pokalbiui, kurio turinys buvo paskelbtas bendru komunikatu. Pokalbio formatas, nelaukiant už durų dešimčiai televizijos kamerų, filmuojančių kokius nors mūsų pastebėjimus, leido ramiau, laisviau, galbūt ir nuoširdžiau tartis ir pasiekti rezultatų.
Vyriausybė dirba atvirai ir skelbia žmonėms viską, ką daro. Šioje vietoje būtų galima kontroversiškai vertinti tą „Gazpromo“ prašymą viską daryti slaptai.
Dar sykį kartoju, kad ten nebuvo nieko slapto. Kai derybos vyksta prie keturių, ar, šiuo atveju, aštuonių akių, ir sukuriama tinkama aplinka, matau kaip tik gerą pusę, o ne ką nors blogo. Paskui mes viską skelbiame – neslepiama, kad toks susitikimas buvo ir kokį rezultatą pasiekėme. Tikrai nemanau, kad kaip nors galima būtų vertinti neigiamai.
Premjere, valdžia siūlo įpareigoti stambiuosius dujų vartotojus privalomai pirkti 25 proc. dujų iš statomo būsimo dujų terminalo. Yra manančių, kad tai rodo komercinį šio projekto silpnumą, jei toks privalomumas būtų.
Tikrai negalėčiau vertinti to, kaip komercinio silpnumo. Mes svarstome įvairius variantus, rūpinamės, kaip sukurti realią alternatyvą vieninteliam dujų tiekėjui „Gazpromui“. Pastačius terminalą ir nepasirūpinus kitomis aplinkybėmis tai galėtų sudaryti tokias sąlygas, kad „Gazpromas“ automatiškai mažintų savo teikiamų dujų kainą tiek, kad pirkti dujas per suskystintų dujų terminalą būtų komerciškai nenaudinga.
Tokiu būdu terminalo veikla būtų apsunkinta. Terminalo veiklą apsunkinus ilgesnį laiką būtų galima pasiekti, kad jis negalėtų toliau veikti. Tokiu būdu monopolistas „Gazpromas“ mus sugrąžintų į situaciją, kai jis galėtų diktuoti sąlygas Lietuvos rinkoje. Tai yra normali praktika pasirūpinti, kad tokia struktūra kaip suskystintų dujų terminalas turėtų veiklos, turėtų pajamų, galėtų atlaikyti konkurencinę kovą. Aš esu įsitikinęs, kad matant visas permainas pasaulio dujų rinkose, suskystintų dujų pigimą, šiuo atveju 25 proc. pirkimas iš terminalo, mano įsitikinimu, tikrai bus ekonomiškai naudingas ir pirkėjams.
Premjere, grįžkim į Lietuvą. Situacija Lietuvoje taip pat kaista, nors esate Briuselyje. Aplink FNTT tyrimą įvairūs politiniai vertinimai, diskusijos. Akivaizdu, kad politinės Jūsų pozicijos ir liberalcentristų politinės pozicijos neartėja. Kas toliau?
Toliau bus Komisijos išvados. Tikiu, kad šiomis dienomis jos bus, tikiu, kad jos bus išsamios ir objektyvios ir leis atsakyti į daug klausimų, leis įvertinti daug reiškinių. Remiantis tais vertinimais ir objektyviomis išvadomis toliau būtų galima daryti kitus reikalingus sprendimus. Tai baigtų tas nelabai pagrįstas diskusijas, kaltinimus viešojoje erdvėje. Aš manau, kad ir liberalcentristams, ir mums, šioje situacijoje rūpi vienas dalykas – tiesa. Tie sprendimai, kurie yra reikalingi, kad galėtume kai kurias klaidas, kurios, galbūt, buvo padarytos šiomis aplinkybėmis, ištaisyti.
Tai vis dėlto, kokios tos konkrečios sąlygos kompromisui su liberalcentristais? Jūs neminkštinant pozicijos nei dėl Gailiaus, nei dėl jo pavaduotojo? Kaip toliau klostysis situacija?
Aš dar sykį kartoju – palaukime komisijos išvadų, kurios yra labai svarbus etapas. Komisija atliko tikrai labai kruopštų darbą, įvertino visas aplinkybes, susitiko su daugybe įvairiausių institucijų pareigūnų, nagrinėjo poligrafo veiklos įvairius aspektus. Jie padarė tokį darbą, tokią analizę, kurios nepadarė nei vienas atskiras liberalcentristas ir nei vienas konservatorius – net ir ministras pirmininkas. Todėl komisijos išvados būtų geras pagrindas toliau kalbėtis ir diskutuoti. Aš laikausi savo nuostatos, kad taip skubotai atleidžiant tokio aukšto rango ir tokios aukštos kvalifikacijos bei profesionalumo pareigūnus, buvo paskubėta. Mano manymu, tai ir yra esminė klaida, todėl ją reikia bandyti teisinėmis priemonėmis ištaisyti.
Po išvadų, kiek supratau, bus sprendžiamas ir politinis likimas tų žmonių ir tų politikų, kurie dabar atsidūrė šito skandalo smaigaly?
Palikime tuos klausimus šiek tiek vėlesniam laikui. Žymiai svarbiau yra pasidaryti ne tik konkrečias išvadas apie konkrečius pareigūnus, apie tai, kaip su jais buvo, mano manymu, neteisingai elgiamasi. Reikia pasidaryti ir bendresnes išvadas apie tai, ką turime daryti, kad teisėsaugos institucijos iš tikrųjų galėtų dirbti nepriklausomai, profesionaliai, atsakingai, nebūtų stumdomos įvairiausių vėjų, nebūtų bandoma jų daryti paklusnių vienam ar kitam aukštesniam pareigūnui. Būtent prie šių klausimų ir rūpesčių ir norėtųsi susikoncentruoti po šios gana skausmingos istorijos.
Premjere, Jūsų laiškas dėl poligrafo tyrimo R. Palaičiui ir R. Juknevičienei taip pat kelia diskusijas. Jūs kalbate apie teisėtvarkos institucijų nepriklausomybę. Vidaus reikalų ministras sako, kad kaip tik Jūsų laiškas pakeitė antro tyrimo klausimus. Kaip Jūs matote tai? Ar tai nėra kompetencijos viršijimas ir nepriklausomumo principo pažeidimas?
Visų pirma, tikrai nelaikau savo laiško kažkuo ypatingu. Žinodamas, kad paties Gailiaus ir ministro nurodymu bus organizuojamas antrasis patikrinimas, ir matydamas, kad pirmojo tyrimo atsakymai pateikti VSD pažymoje buvo labai neaiškūs, aš paprašiau, kad esant galimybei tyrimo poligrafu metu būtų nustatyta, ar ponas Gailius dalyvavo perduodant informaciją iš teisėsaugos pasitarimų „Lietuvos ryto“ dienraščiui, žurnalistams ar leidiniams. Gavome atsakymą, kuris patvirtino, kad ponas Gailius nedalyvavo tokiuose veiksmuose. Tą ir norėjome išgirsti.
Ir nelaikot savęs pažeidus nepriklausomumo principą?
Ne, nes kokius kitus klausimus tyrėjai uždavinėjo ir kaip klausimus formulavo ieškodami atsakymų būtent į mano iškeltą problemą, aš tikrai visiškai nežinau ir todėl negaliu priimti kokių nors priekaištų.
