A.Kubilius 15-ajai Vyriausybei vadovavo nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.
Į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atliekamą krizės priežasčių tyrimą A.Kubilius atsinešė komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno parašytą knygą „Lietuvos krizės anatomija“, kurią komiteto nariams citavo.
„9 skyrius: Premjeras A.Kubilius – Lietuvos gelbėtojas ar dar vienas demagogas. Ir 10 skyrius – kuriuo keliu eina Lietuva: Graikijos ar Estijos? Mano įsitikinimu, 2010 metais jau buvo aišku, kuriuo keliu nueis. Galime drąsiai pasakyti, kad nuėjome Estijos keliu“, – teigia A.Kubilius.
Anot jo, turėtų būti vertinama, kaip pavyko suvaldyti krizę, o ne ieškoti, kur ir už kiek skolintasi. A.Kubilius tikino, kad tarptautinių ekspertų duomenys ir tarptautinės publikacijos atskleidžia, kad Lietuva įveikė krizę efektyviai.
Pagal BVP vienam gyventojams aplenkėme Estiją, pavyko atkurti eksportą. (…) O jau jums palieku atsakyti į 9 skyriaus klausimą, ar Kubilius demagogas, ar gelbėtojas“, – rėžė A.Kubilius.
S.Jakeliūnas patikino, kad jo knyga nebus nagrinėjama. Jis pasiteiravo, kokios buvo A.Kubiliaus asmeninės nuotaikos ir situacijos vertinimai perimant vadovavimą Vyriausybei, kai jau buvo paskelbta apie „Lehman Brothers“ banko bankrotą.
„Buvau įvedęs tokią tradiciją, kad kai Vyriausybė skelbdavo metinę ataskaitą, aš kaip opozicijos lyderis paskelbdavau memorandumą, kaip vertinu situaciją Lietuvoje. Štai, 2008 m. balandžio 20 d. vertinau tų metų situaciją kaip atrodo Lietuvos daugelis parametrų: ir didelė infliacija, ir ekonomikos lėtėjimas. Ir išvada buvo paprasta, pagal daugelį ekonominių dėsnių – netgi nebūdamas ekonomistu, būdamas fiziku – aš mačiau vieną dėsningumą“, – sako A.Kubilius
Jis tikino, kad Latvijos ir Estijos ekonomikoje jau buvo prasidėjęs „atšalimas“, o Lietuva „atkartodavo visus tuos pačius ekonominius procesus, tik su pusės metų pavėlavimu“.
„Lietuva nematė jokių pavojų ir buvo galvojama, kad toliau viskas bus tik geriau“, – sakė A.Kubilius.
Galvojo, kad BVP pokytis bus nulinis
A.Kubilius vardijo, kad pačiame rinkimų įkarštyje bankrutavęs bankas „Lehman Brothers“ iš pradžių „nieko ypatingo nereiškė“.
„Tačiau atsimenu tą nedidelį šoką, kai laimėjus rinkimus ir susitarus dėl koalicijos, rašant Vyriausybės programą, atėjo Finansų ministerijos ekspertai ir pasakė, kad „Lehman Brothers“ paveiks ekonomiką. 2009 m. augimas gali būti 0 proc.“, – teigė A.Kubilius.
Jis S.Jakeliūnui atsakė, kad tuo metu nebuvo girdėjęs apie atskirų Finansų ministerijos specialistų rengtas vidines prognozes, kad ekonomika gali susitraukti nuo 7 iki 40 proc.
„Aš atsimenu, kad tuo metu prognozė buvo nulinis augimas“, – pakartojo A.Kubilius.
Anot jo, jau pagal šią situaciją programoje buvo parengtas skyrius apie krizės suvaldymą.
„Ta prognozė nebuvo tiksli, bet dėl to turbūt negalima kaltinti kokių nors ekspertinių vertintojų, nes tuo metu niekas negalėjo įvertinti“, – prisimena A.Kubilius
Laisvas kritimas
A.Kubilius teigė, kad Vyriausybė per krizę rėmėsi Finansų ministerijos prognozėmis, kurios buvo atnaujinamos reguliariai ir vis blogėjo.
„Vasario mėnesį jau buvo –5 proc. Mes supratome, kad pagal tai vėl reikia viską koreguoti. Kažkas tai įvardijo kaip sprogimą, kurio negali prognozuoti. Aš supratau, kad gyvename laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis, ir kur nukrisime, niekas negali prognozuoti. Na ir vasaros viduryje, kai pasiekėme –15 proc., tai jau buvo paskutinis laiptelis iki dugno“, – kalba A.Kubilius.
Anot jo, Vyriausybė į vis krintančią ekonomiką turėjo reaguoti dar labiau mažindama išlaidas ir ieškodama papildomų pajamų šaltinių.
„Tas, be abejo, buvo skausminga, kas kartą ateiti į Seimą ir mažinti išlaidas, ar ieškoti papildomų pajamų“, – sako A.Kubilius.
Dar labiau situaciją apsunkino tai, kad valdančioji dauguma subyrėjo: „Tai darė labai stiprią įtaką tam, kokius veiksmus gali pasirinkti Vyriausybė“.
A.Kubilius skaičiavo, kad visos šalys Europoje krito į 2005 metų lygį, tik kitos valstybės anksčiau augo mažiau, todėl ir krito mažiau, o Baltijos šalys ekonomine prasme susitraukė 15–18 proc.
A.Kubilius teigė, kad nereikia dėl krizės kaltinti ir bankų – jie gelbėjo savo kailį.
„Bankai, aš suprantu, atsitraukdami norėjo stabilizuoti savo situaciją, kiekvienas gelbėjosi kaip galėjo. Bankų nerimo Europoje radosi vis daugiau. (…) Jau tuo metu klausimas buvo, tai kaip čia atrodys – ar krisime kaip graikai. Graikų bankų situacija kėlė didelį nerimą Europoje, nes visi bankai ten buvo sumerkę pinigų“, – sako A.Kubilius.
Tačiau jis taip pat teigė, kad nenori teisinti Skandinavų bankų.
„Kaip bankai elgėsi, tie dalykai ištyrinėti, tiek Lietuvoje, ir Skandinavijoje, ir visoje Europoje“, – sako A.Kubilius.
Skolintis iš TVF negalėjo
A.Kubilius tikino, kad Lietuva neturėjo galimybės paprastai pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – arba reikėtų paklusti griežtiems reikalavimams, arba paskola apskritai nebūtų gauta.
„Be abejo, mums teko skolintis nepalankiomis aplinkybėmis, ir čia turbūt irgi girdėjote – iždas buvo tuščias, sąskaitos neapmokėtos. Iš jūsų knygos prisimenu ekonomistą Larsą Christenseną, tai jo žodžiai, kad Lietuva buvo ant bankroto ribos“, – liudijo A.Kubilius
Jis pripažįsta, kad tomis sąlygomis Lietuva galėjo skolintis tik brangiai.
A.Kubilius aiškina, kad Lietuva neturėjo galimybės pretenduoti į tokius instrumentus, kuriais naudojosi Lenkija ir Vengrija – lengvatinėms paskoloms šalis turėjo pademonstruoti sveikos ekonomikos istoriją. O norint skolintis kaip Latvijai – tektų prisiimti griežtus įsipareigojimus.
Jis atmetė kaltinimus, esą Lietuva net nesikalbėjo su TVF dėl paskolų – A.Kubilius siūlė suskaičiuoti, kiek buvo TVF misijų Lietuvoje, peržiūrėti protokolus.
A.Kubilius patikino, kad į jį kreipėsi ir tuometinis Estijos premjeras.
„Jie turėjo rezervus, bet jie buvo labai sunerimę, kad jei mes kreipsimės į TVF dėl savo problemų, tai tos pačios tendencijos privers ir juos skolintis“, – teigė A.Kubilius, ir pabrėžė, kad TVF paskola pakirstų regiono patikimumą ir stabilumą, sukeltų nerimo rinkose.
Anot jo, Latvija po „Parex“ bankroto nebeturėjo jokių alternatyvų, o Lietuva galėjo rinktis.
„2009 metų pradžioje, jei prisimintume ir pasižiūrėtume TVF ir žymiausių ekspertų liniją – tai jis buvo paprastas: Baltijos valstybėse su tokiu kritimu žemyn, -15 proc., nieko čia daug neprigalvosi, turi atsirišti nuo valiutų valdybos, devalvuoti valiutas ir čia standartinė procedūra“, – A Kubilius aiškino, kokio pasirinkimo nenorėjo tuometinė Vyriausybė.
Jis taip pat įspėjo, kad TVF paskolos kitose šalyse sukėlė politinius ir socialinius neramumus, o Lietuvoje, kurioje nebuvo valdančiosios daugumos, papildomai nenorėta rizikuoti.
„Mes darėme panašiai, ką darė Ir latviai su TVF programa: ir taupydami, ir ieškodami papildomų lėšų, bet mes turėjome tam tikrą laisvę, kad neatlikę tam tikro veiksmo, galime ieškoti kitų sprendimų. Su TVF jau būtų žymiai sudėtingiau“, – sako A.Kubilius.
Jis atmetė buvusios europarlamentarės Margaritos Starkevičiūtės liudijimus, esą Lietuva galėtų iš TVF pasiskolinti paprastai ir pigiai, ir aiškino, kad priimta rezoliucija nebuvo joks konkretus sprendimas.
Siūlė pamokas ateičiai
A.Kubilius teigė, kad ne visas krizės pamokas Lietuva išmoko.
„Apie burbulus mes čia jau viską išsinagrinėjome, daugiau čia pamokyti nėra ką. Antra, fiskalinė drausmė ir rezervų kaupimas – dar iki galo neišmokta pamoka. Nors rezervus kaupiame, tačiau ką sakė Vitas Vasiliauskas (Lietuvos banko valdybos pirmininkas) komitete, kiek turime likvidžių rezervų, tai čia yra mizeris“, – dėstė A.Kubilius.
Anot jo, šią pamoką „reikia labai greitai išmokti“ ir kaupti pakankamus finansinius rezervus.
Dar A.Kubilius vertino, kad Lietuva nesusitvarkė teisinės bazės, kad esant krizei galėtų priimti operatyvius ir būtinus sprendimus – tačiau tai susiję su Konstitucija.
„Krizės laikotarpiu mažinti atlyginimus, neduok Dieve pensijas, pagal suformuluotą doktriną – yra galvos skausmas“, – sako A.Kubilius ir primena, kad Konstitucinis Teismas neleido mažinti išmokų progresyviai: turtingiesiems – daugiau.
Anot A.Kubiliaus, šią sritį būtina sureguliuoti.
„Reikėtų ar įstatymus keisti, ar vos ne Konstituciją, kad valstybė turėtų žymiai didesnę teisę, esant krizei, priimti sprendimus“, – sako A.Kubilius, pabrėžęs, kad norinti sumažinti išlaidas viešajame sektoriuje, to daryti „beveik neįmanoma, tik pasiskolinti“.
A.Kubilius pats tirti atsisakė
Seimo narys A.Kubilius taip pat yra ir tyrimą atliekančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys. Tačiau jis kartu su Mykolu Majausku rugsėjį atsisakė dalyvauti krizės priežasčių tyrime.
„Turiu nusišalinti, nematau čia didelės prasmės šitame užsiėmime“, – BNS rugsėjį citavo A.Kubilių.
Komitetui Seimas yra suteikęs laikinosios tyrimo komisijos statusą.
Anksčiau krizės priežasčių tyrime liudijo aibė bankų ir institucijų ekonomistų ir vadovų. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas vertino, kad ne bankai sukėlė praėjusią krizę, tačiau jie ją pagilino. Taip pat Seimo komitete dėl krizės priežasčių jau apklausti buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė, buvęs finansų ministras Rimantas Šadžius bei kiti buvę ir esami pareigūnai.
