„Tikiu, kas nes esame pasiekę tokią situaciją, kai (būtinas didesnis – BNS) tokių įmonių viešinimas, kurios toliau aktyviai prekiauja. Spauda turi viešinti, rodyti visuomenei. Tikiu mūsų žmonių branda ir požiūriu į tai, kad vyksta Ukrainoje ir yra mūsų žmonių matymas ir vertybinis suvokimas, kad tai negali būti toleruotina“, – penktadienį Žinių radijui tvirtino A.Mazuronis.
„Taip, yra blogai, kad prekiauja, kad nesuvokia, kad santykių nereikėtų turėti su tomis šalimis ar toms šalims atstovaujamais juridiniais vienetais“, – pridūrė jis.
Parlamentaro teigimu, priverstinės sankcijos tokiam verslui naudos neduos.
„Neturėtume eiti represiniu keliu. Nes tos priverstinė sankcijos, mes jų galime aibę įvairiausių priimti... Tikiu, kad galime atsidurti tokioje situacijoje, kad tie, kas norės prekiauti, prekiaus bet kokiu atveju, ras būdų, kaip tai padaryti“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Pasak jo, tai įrodė Kinija – jai 2021 metais neįsileidžiant lietuviškos produkcijos, norintis prekiauti verslas rado būdų apeiti draudimus.
„Laisvos rinkos erdvėje, kurioje gyvename, maža Lietuvėlei nesugebės priimti jokių represinių priemonių, kurios užkardytų prekybą su tomis šalimis“, – tvirtino A.Mazuronis.
Remdamasis Valstybės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento) duomenimis, šią savaitę nacionalinis transliuotojas LRT pranešė, kad per dešimt praėjusių metų mėnesių eksportą į Rusiją nutraukė kiek daugiau nei pusė Lietuvos įmonių, tuo metu į Baltarusiją eksportuojančių šalies įmonių skaičius padidėjo keliomis dešimtimis.
Daugiausia Lietuvos įmonių į Rusiją vežė optikos, medicinos ir matavimo prietaisus (90 įmonių), transporto priemones (87), elektros įrangą bei vaizdo garso aparatūrą (85), katilus ir mechaninius įrenginius (84), vatą, veltinius, virves (56).
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pirmąjį praėjusių metų ketvirtį Lietuvos eksporto į Rusiją vertė buvo 772 mln. eurų (atmetus elektros eksportą – 754 mln. eurų), tuo metu trečiąjį ketvirtį ji siekė 856 mln. eurų (655 mln. eurų).
