Centrinis šalies prognozuoja, kad infliacija šiais metais padidės nuo šiuo metu fiksuojamo 2,5 proc. lygio iki 4 proc., sustiprindamas nerimą, kad kainų šuolis visame pasaulyje privers centrinius bankus didinti palūkanų normas anksčiau nei buvo tikėtasi, o tai savo ruožtu stabdys ekonomikos atsigavimą.
Savo eiliniame posėdyje bankas paliko 0,1 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu yra žemiausią per visą banko istoriją.
Pranešime bankas „prognozuoja, kad artimiausiu metu infliacija laikinai padidės iki 4 proc. <...>. daugiausia dėl energijos ir kitų prekių kainų pokyčių“.
Vėliau, pasak prognozės, infliacijos lygis vėl priartės prie 2 procentų.
Didžiosios Britanijos vartotojų kainų indeksas birželį pasiekė 2,5 proc., kai šalies ministro pirmininko Boriso Johnsono vadovaujama vyriausybė panaikino dėl pandemijos įvestus paribojimus.
JK panaikino daugumą apribojimų, leidžiančius jos ekonomikai atsigauti, nepaisydama nerimo dėl sparčiai plintančios koronaviruso delta atmainos.
Vadovaujamas pirmininko Andrew Bailey, Anglijos bankas taip pat nusprendė nesumažinti didžiulės ekonomikos skatinimo programos.
Prasidėjus pandemijai 2020 metais kovo mėnesį, centrinis bankas drastiškai sumažino pagrindinę palūkanų normą.
Jis taip pat pradėjo pumpuoti į ekonomiką dideles sumas grynųjų.
Nuo praėjusių metų kovo bankas skyrė 450 mlrd. svarų (529 mlrd. eurų) savo kiekybinio švelninimo programai.
Bendras centrinio banko skubios pagalbos priemonių paketas siekia 895 mlrd. svarų.
Analitikų teigimu, Anglijos bankas atsižvelgia į numatomą nedarbo šuolį, kai JK vyriausybė kitą mėnesį užbaigs darbo užmokesčio kompensavimo schemas, leidusią pandemijos metu milijonams britų išsaugoti darbo vietyas privačiame sektoriuje.
