Interviu britų verslo dienraščiui „The Financial Times“ jis pareiškė nuogąstaująs, jog pasaulio centriniai bankai gali turėti nepakankamai priemonių kovoti su staigu ekonomikos augimo lėtėjimu.
„Apskritai tai yra tiesa, jog visi stambūs centriniai bankai dabar turi kur kas mažiau priemonių negu anksčiau, ir manau, jog tokia padėtis bus stebima dar kurį laiką“, – pareiškė Didžiosios Britanijos centrinio banko vadovas.
„Likvidumo spąstai“ atsiranda tuo atveju, kai pinigų politika nebėra veiksminga kovoje su ekonominių rodiklių svyravimais, o šios politikos švelninimas neskatina išlaidų augimo.
Pasak M.Carney, Federalinio rezervo sistemos (FRS) ir Europos Centrinio Banko (ECB) anksčiau priimti sprendimai sumažinti palūkanų normas jau pradėjo daryti poveikį pasaulio ekonomikai. Tačiau jis pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu ekonomikos augimas dar labiau sulėtės, gali reikėti imtis daugiau priemonių.
Anglijos bankas gruodžio mėnesio posėdyje, kaip ir prognozuota, nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri ir toliau sudaro 0,75 procento.
Paskutiniame 2019 metais posėdyje taip pat nebuvo pakeistos vyriausybės obligacijų pirkimo programos ir bendrovių obligacijų pirkimo programos apimtys, kurios sudaro atitinkamai 435 mlrd. svarų (541,5 mlrd. JAV dolerių) ir 10 mlrd. svarų.
