„Nors esame įpratę matyti apvalias monetas, tačiau šįkart pati tematika – didingos Lietuvos praeities unikalus liudininkas – pirmasis žemėlapis – pasufleravo neįprastą monetoms keturkampio formą. Tai pirmoji tokios formos moneta per 20 metų Lietuvos banko kolekcinių monetų kaldinimo istoriją“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Prof. dr. Alfredo Bumblausko, parašiusio kartu su moneta išleidžiamo lankstinuko tekstą, teigimu, pirmasis Lietuvos kartografijos kūrinys tikslumu ir estetine raiška nenusileidžia kitiems to meto Europos žemėlapiams, o kai kuriais atžvilgiais juos pranoksta. Šis žemėlapis – tikras 17 a. pirmos pusės Lietuvos civilizacijos pažangos dokumentas ir vienas iškiliausių – tiek mokslo, tiek meno požiūriu – epochos kūrinių.
Pirmasis Lietuvoje nubraižytas Lietuvos žemėlapis išspausdintas 1613 m. Amsterdame Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio iniciatyva. Žemėlapio autorius – Radvilų Nesvyžiaus dvaro dailininkas Tomas Makovskis.
Sidabro monetoje, skirtoje pirmojo LDK žemėlapio 400 metų sukakčiai, dailininkai Rolandas Rimkūnas ir Eglė Rimkūnienė meistriškai atvaizdavo tiek paties žemėlapio fragmentus, tiek ir jo iniciatoriaus Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio portretą. Gipsinį monetos modelį išliejo dailininkas Giedrius Paulauskis.
Monetas kaldino UAB Lietuvos monetų kalykla. Tiražas – 4 tūkst. monetų.
Monetų nuo jų išleidimo dienos galima įsigyti Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8 ir Žirmūnų g. 151) ir Kaune (Maironio g. 25). Monetos kaina (su PVM) reprezentacinėje dėžutėje – 250 litų, be reprezentacinės dėžutės – 230 litų.
Pirmąją kolekcinę monetą Lietuvos bankas išleido prieš 20 metų, tai buvo 10 litų moneta, nukaldinta iš vario ir nikelio lydinio, ji skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą. Vėliau pradėtos leisti monetos iš tauriųjų metalų – sidabro ir aukso.
Moneta, skirta pirmojo LDK žemėlapio 400 metų sukakčiai, – jau aštuoniasdešimt antroji Lietuvos banko kolekcinė (proginė) moneta.
