Iniciatyvos autoriai – demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Jekaterina Rojaka ir Tomas Tomilinas – įsitikinę, kad būtina reguliariai analizuoti būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas, norint efektyviai reaguoti į įvairias ekonomines situacijas.
Po svarstymo įstatymo pakeitimui pritarta, jis bus svarstomas Seimo pavasario sesijoje.
Seimo narė, ekonomistė bei finansų analitikė J.Rojaka atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje susiduriama su situacija, kurioje nėra aiškumo dėl prekių ir paslaugų kainų formavimosi proceso. Anot jos, nėra įdiegtų veiksmingų mechanizmų, leidžiančių nuosekliai ir tiksliai stebėti, kas daro įtaką kainų augimui ar sumažėjimui.
Be to, J.Rojaka pastebėjo, kad šalyje turime didžiulį duomenų ir informacijos resursą, kuris, deja, nėra tinkamai išnaudojamas. Šie duomenys, anot jos, galėtų būti naudojami ne tik analizei, bet ir išankstiniams įspėjimams apie galimus rinkos iššūkius.
Antradienį vykusiame Seimo posėdyje, kuriame buvo teikiamos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, Ignas Vėgėlė kritikavo sumanymą, pabrėždamas, kad „šalyje egzistuoja laisvos rinkos principas, veikia konkurencijos teisė“.
„Tam turime specialias institucijas, Konkurencijos tarybą ir pan., kurios prižiūri, kad nebūtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi, nebūtų susitarimų ir t.t. Suprantu, kad reikia rinkti statistiką, tačiau klausimas dėl vieno sakinio: „Vyriausybės nustatyta tvarka rinkti duomenis iš privačių subjektų apie šiam tikslui reikalingų produktų ir paslaugų kainų dedamąsias dalis.“ Norite suteikti teisę rinkti informaciją iš privačių asmenų, viešai skelbti kainodarą valstybės institucijoje tam, kad kiti žinotų kitų subjektų kainodarą? Lendame į viešą, privačią rinką, koks viso to tikslas?“, – kėlė klausimus I.Vėgėlė.
T.Tomilinas replikavo, kad dviratis neišradinėjamas, nes kitos šalys tai daro.
„Skandalingas faktas, kad paskutinis, rimtas, išsamus Konkurencijos tarybos tyrimas apie maisto kainas buvo padarytas 2010 metais. Pernai buvo toks konstatavimas, kad Lietuvos banko išvados – neblogos, dėl visko kalta energetika ir tiek. Paskaitykite 2010 metų išvadas, ten jos buvo kur kas rimtesnės“, – atkreipė dėmesį jis.
Duomenys apie kainodarą, maržas, kainas, anot T.Tomilino, skelbiami viešai.
„Viskas yra „online“. Tačiau nėra smegenų centro Vyriausybėje, kuris tuos duomenis surinktų į vieną vietą, pagalvotų, ką su tuo daryti, pasiūlys mums, politikams, priemones dėl smulkaus verslo, dėl kitų dalykų. „<...> Ekonomistai patvirtins: stebėti kainas būtina, išvadas daryti dėl protingos ekonominės politikos – taip pat būtina“, – neabejojo jis.
Iniciatyvą sukritikavęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas citavo T.Tomilino žodžius, kurie, pasak jo, atspindi esamą situaciją.
„Sako, „kas netingi stebi kainų augimą“ – ir viešasis sektorius, ir Lietuvos bankas, Konkurencijos taryba (gal per mažai), pieno ūkio savininkai reikalavo tirti kainas, veikia „Pricer.lt“, ir t.t. Sako, kad „nėra smegenų Vyriausybėje“. Tai ką siūlo šitas įstatymas? Įvesti stebėseną, kuri apsiriboja vieno etato atsiradimu, galvojama, kad taip „atsiras smegenys“? Manau, kad tai perteklinis įstatymas, kuris nieko esmingai nenuspręs“, – įsitikinęs E.Gentvilas.
E.Gentvilas taip pat dalijosi abejonėmis, kad su šiuo įstatymo pakeitimu „nebūtų einama kur nors toliau“.
„Pavyzdžiui, išsiaiškinus kainodarą, ją kaip nors reglamentuoti – kištis į kainų reguliavimo procesą. J.Rojaka minėjo, kad tai dėl lengvatinio tarifo įvedimo. PVM lengvata būtiniausių maisto produktų krepšeliui kai kurių politinių partijų programose yra, tam asmeniškai nepritarčiau, bet ar tam reikia atskiro įstatymo priiminėjimo?“, – kėlė klausimą E.Gentvilas.
Jo manymu, tai perteklinis dalykas, rinkoje jau esančių funkcijų, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje, dubliavimas.
Pataisos nedidins reguliavimo naštos verslui
Siūlomos stebėsenos iniciatyvos, patikino J.Rojaka, nedidins reguliavimo naštos verslui. Tai esą nėra siekis tiesiogiai kontroliuoti kainas ar verslo maržas, bet greičiau noras užtikrinti, kad būtų užfiksuoti bet kokie neatitikimai rinkoje ir galimos nesąžiningos praktikos.
Pasak Seimo narės, nėra kalbame apie tiesioginį kainų reguliavimą, pavyzdžiui, prekybos centro maržą – svarbiausia esą žinoti, kokia yra marža, tam, kad nebūtų spekuliacijų, kad lengviau būtų galima atlikti analizę ir priimti sprendimus.
„Tai reikštų, kad turėtume išnaudoti jau dabar turimus verslo pateikiamus duomenis, kuriuos valstybei teikia verslas, ir juos tinkamai apdoroti bei panaudoti. Jei turime šiuos duomenis, turėtume žinoti, kur esame, kad galėtume priimti teisingus sprendimus – tai būtų pirmas žingsnis link šio tikslo“, – sakė ji.
J.Rojakos nuomone, iš tam tikrų iškilusių iššūkių nepasimokoma.
„Tinka šis posakis: ateina žiema, o mes būname nepasiruošę. Lygiai taip pat, kai didesnės infliacijos pliūpsnis ateina į Lietuvą, dažniausiai irgi iš išorės – nebūname tam pasiruošę, matome, kad kainos pradeda augti, kaip spiralėje, dažnai nebegrįžta į ankstesnį lygmenį. Jautrumas Lietuvos gyventojų kainų šokams – labai didelis“, – sakė J.Rojaka.
Pajėgumai kontroliuoti infliaciją yra pernelyg maži
Lietuvoje, anot J.Rojakos, dėl tam tikros ekonomikos struktūros, dėl to, kad esame mažesnė šalis, pajėgumai kontroliuoti infliaciją yra pernelyg maži:
„Šiuo atžvilgiu, viena iš rekordiškai aukštų infliacijų ES smarkiai sumažino gyventojų perkamąją galią, o vėluojančios išmokos dar labiau pablogino padėtį. Nepaisant to, kainų augimas ir toliau tęsėsi. Šiais metais infliacija pasiekė žemiausią tašką, tačiau kitais metais ji vėl gali šiek tiek spartėti dėl priimtų sprendimų, o bet koks išorinis šokas gali sukelti papildomą infliacijos spiralę“, – komentavo parlamentarė.
J.Rojaka atviravo, kad nors nėra tiksliai žinoma, kas pasinaudoja šios infliacijos padidėjimu, kad šiek tiek pasipelnytų, Lietuva nėra išskirtinė – šis procesas stebimas ir kitose valstybėse, taip pat ir Didžiojoje Britanijoje.
Daugelis įmonių pradėjo kelti kainas gerokai anksčiau, negu buvo patyrusios didesnes išlaidas, susijusias su brangesniu žaliavų pirkimu, padidėjusiu darbo užmokesčiu ar tam tikromis priemonėmis.
Palengvintų sprendimus dėl lengvatinių tarifų
Šiuo metu Lietuvoje, J.Rojakos teigimu, nėra jokios institucijos, kuri fiksuotų kainų formavimą, išskyrus Žemės ūkio institutą ir Žemės ūkio ministeriją, kurios atlieka tam tikrus tyrimus, susijusius su maisto produktais.
„Tačiau šie tyrimai yra labai riboti ir mažai paplitę. Jie leidžia stebėti, ar prekybos tinklai patiria nuostolių, ar pasilieka pelną, tačiau šios išvados nėra taikomos visiems sektoriams, kas apsunkina kainų formavimo skaidrumą, ypač kalbant apie galimybę mažinti PVM mokestį ir jo poveikį ekonomikai bei vartotojui“, – akcentavo ji.
Dažnai yra pastebima, kad PVM tarifo sumažinimas, tarkim, būtiniausiems maisto produktams, arba vaisiams ir daržovėms – gali neduoti efekto galutiniam vartotojui. Todėl, anot J.Rojakos, šalia tokių svarstymų dėl lengvatinių tarifų įvedimo arba pratęsimo – labai svarbu turėti ir mechanizmą, kuris įgalintų stebėseną.
„Tokiu būdu kainų stebėjimas leistų įvertinti, ar viena, ar kita priemonė yra veiksminga / neveiksminga, siekiant pažaboti pernelyg didelę infliaciją“, – įsitikinusi viena iniciatyvos autorių.
Pasak jos, stebėsenos mechanizmas, kuris paplitęs ir kitose šalyse, galėtų būti naudojamas ir Lietuvoje, kaip papildomas įrankis, padedantis užtikrinti rinkos skaidrumą.
Tai nėra nauja – Lietuvos bankas plačiai taiko nekilnojamojo turto kainų stebėsenos mechanizmą, tad J.Rojaka mano, kad panašios priemonės galėtų būti taikomos ir maisto prekių bei paslaugų rinkai, kaip siūloma pagal naujas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas. Tokia stebėsena esą leistų rinkos dalyviams būti informuotiems apie nuolatinį kainų kontrolės procesą ir leistų, esant įtarimams dėl nesąžiningų kainų šuolių, grįžti prie išsamesnės analizės, siekiant išvengti spekuliacijų ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.
Turimi resursai neišnaudojami
Politikų siūlymu, reguliariai analizuoti būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas galėtų Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA.
STRATA, kaip tyrimo centras, J.Rojaka neabejojo, turi įrankius, reikiamus žmones, kurie galėtų prisidėti prie šio darbo, – ne tik atlikti stebėseną, stebėsenos kontrolę, bet tuo pačiu siūlyti sprendimus, pastebėjus tam tikrus nukrypimus. Tačiau, anot J.Rojakos, svarstytini ir kitokie variantai, kokios institucijos tuo galėtų užsiimti.
Prekių ir paslaugų kainų stebėjimas, anot J.Rojakos, galėtų būti dar vienu išankstinio perspėjimo mechanizmu, indikuojančiu tam tikrus neatitikimus, netipinius judėjimus kainų formavime, kurie ilgainiui gali turėti rimtų pasekmiu, pavyzdžiui, socialiai pažeidžiamoms šeimoms.
„<...> Dėl infliacijos – daugelis ne didmiesčiuose gyvenančių asmenų, beveik 40 proc., negalėjo tinkamai prasimaitinti. Jie negalėjo kas antrą dieną pirkti mėsos, žuvies arba atitinkamų vegetariškų produktų. Šis rodiklis iki infliacijos siekė iki 10 proc. Praktiškai, dėl išaugusios infliacijos keturis kartus pablogėjo gyvenimo kokybė tų žmonių, kurie neturi pakankamai pajamų. <...> Daugelis ekonomistų ir verslininkų stebisi, kaip gerai gyvename, tai yra priminimas, kad ne visi. Turėtume atkreipti dėmesį ir į gyvenančius regionuose, kurie susiduria su sunkumais“, – apie ekonominę nelygybę kalbėjo ji.
Seimo posėdyje balsavo 109 iš 112 užsiregistravusiųjų: už 83, prieš 5, susilaikė 21. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo, pagrindinis komitetas, kuris svarstys šią pataisą – Teisės ir teisėtvarkos, o Seimo salėje svarstymas vyks pavasario sesijoje.
