Socialdemokratų frakcijos nariai Dovilė Šakalienė, Gintautas Paluckas, Rasa Budbergytė, Orinta Leiputė ir Linas Jonauskas pasiūlė menstruacinėms higienos priemonėms pritaikyti 5 proc. PVM tarifą.
D.Šakalienė, pristatydama siūlymą parlamentarams, sakė, kad taip būtų sprendžiama menstruacinio skurdo problema.
„Menstruacinės higienos priemonės yra būtinybė, tačiau joms taikomas PVM, tarsi tai būtų prabangos prekė. Tai vienas iš dalykų, kur nekalbame apie dideles biudžeto išlaidas“, – tvirtino ji.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad Europos Sąjungos direktyvai toks siūlymas neprieštarauja, tačiau jis įspėjo, kad yra didelė tikimybė, jog pritaikius lengvatą jos nauda nusės prekybininkų kišenėse.
Pasak jo, tokiu atveju protingiau būtų įtvirtinti, jog šios išlaidos nepasiturintiems žmonėms būtų kompensuojamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ar Sveikatos apsaugos ministerijų asignavimų.
Po pateikimo šiam siūlymui pritarė 72 parlamentarai, „prieš“ buvo 2, susilaikė 40.
9 proc. PVM elektroninėms ir audioknygoms
Tuo metu Laisvės frakcijos narė Monika Ošmianskienė parlamentarams pristatė siūlymą nuo 2023 m. taikyti 9 proc. PVM elektroninėms ir audioknygoms bei vadovėliams.
„Tai būtų teisinga leidėjų atžvilgiu, tai skatintų daugiau vartoti elektroniniu būdu teikiamas knygas, kurios prisidėtų prie aplinkos tausojimo, žmonių skaitmeninių įgūdžių lavinimo, didesnio informacinio prieinamumo“, – iš Seimo tribūnos sakė M.Ošmianskienė.
M.Majauskas sakė, kad ši pataisa leistų užtikrinti nuoseklų PVM tarifo taikymą.
„ES teisės aktai leidžia taikyti tokią lengvatą. Šiuo metu 25 ES valstybės taiko lengvatinį PVM knygoms, iš jų didžioji dalis – net 16 – taiko ir elektroninėms knygoms“, – nurodė M.Majauskas.
Šiai pataisai po pateikimo taip pat buvo pritarta. „Už“ balsavo 110 Seimo narių, 3 susilaikė.
Šiuo metu 9 procentų PVM tarifas taikomas tik fiziniu būdu parduodamoms knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams.
Taip pat lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas periodiniams leidiniams, teikiamiems tiek fiziniu, tiek elektroniniu būdu.
Seimas prieš mažesnį PVM maisto produktams
Tačiau Seimas nesutiko svarstyti siūlymo taikyti lengvatinį PVM tarifą visiems maisto produktams.
Už Lietuvos regionų frakcijos narių Jono Pinskaus ir Andriaus Palionio parengtą siūlymą balsavo 55 Seimo narių, prieš buvo 21, o 38 susilaikė. Kitu balsavimu pataisa iniciatoriams buvo grąžinta tobulinti.
J. Pinskus atmetė oponentų priekaištus, kad sumažinto PVM naudą pasiims prekybininkai: „Lenkijoje prekybininkai to nepadarė“.
M.Majauskas priminė, kad Lenkijoje galioja stambiųjų prekybos tinklų mokestis, kuris ir turi įtakos jų elgesiui.
Lietuvos regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė tikino, kad šių pataisų laukia visi žmonės: „Valgyti reikia ir senam, ir jaunam“. Pasak jos, priėmus pakeitimus Lietuvos pirkėjai sugrįžtų iš Lenkijos.
Be to, R. Tamašunienė mano, kad visuomenė akylai stebėtų, kad sumažinus PVM maisto kainos nedidėtų: „Stebėjimas neleis prekybininkams nesąžiningai elgtis“.
Dujoms, malkoms, elektrai PVM nemažės
Kol kas nebus mažinamas ir PVM elektrai, gamtinėms dujoms, taip pat malkoms ir kitai medienai, kurią gyventojai naudoja šildymui.
Seimas nepriėmė svarstyti pataisų, kurias teikė J.Pinskus ir A.Palionis. Už jų svarstymą balsavo 56 Seimo nariai, prieš 32, susilaikė 27.
Kaip rašo BNS, M.Majauskas suskaičiavo, kad biudžeto netektys sumažinus šių produktų PVM nuo 21 iki 5 proc. siektų daugiau kaip 100 mln. eurų.
„Netektys dėl PVM tarifo mažinimo elektrai siektų 55 mln. eurų, gamtinėms dujoms – 44 mln. eurų, malkoms, medienai – 1,3 mln. eurų“, – Seimo posėdyje teigė jis.
M. Majauskas siūlė ne mažinti PVM, o didinti valstybės kompensacijas, kad gyventojai galėtų patys padengti išaugusias išlaidas.
Jis pabrėžė, kad sumažinus PVM tarifus, lengvata naudosis ir tie, kuriems nereikia paramos ar pagalbos, o kompensacijas gautų tik mažas ar vidutines pajamas uždirbantys gyventojai.
