Pirmadienio pavakarę Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad visiškai tenkina ieškovo Antano Boso ieškinį byloje prieš DNB banką dėl obligacijų.
Pats milijonierius išklausyti jam palankaus teismo verdikto neatvyko, tačiau teismo salėje buvę kiti obligacijų pirkėjai šią naujieną sutiko audringais plojimais: tai ženklas, kad analogiškas bylas gali laimėti visi.
„Ieškovas atsakovo – banko, buvo suklaidintas“, – aiškindama A.Bosui palankų sprendimą, motyvavo teisėja Danutė Kutrienė.
Ieškovui A.Bosui priteista suma – 289 749, 43 lito. Maža to, atsakovai įpareigoti padengti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – apmokėti A.Bosui 30 000 litų žyminį mokestį. Be to, bankininkai privalės A.Bosui mokėti 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teigiama, kad nuo DNB nukentėjusių klientų yra apie 650. Pirmadienį po teismo posėdžio vienas jų, Antanas Vičkačka, pateikė komentarų žiniasklaidai (žr. vaizdo įrašą apačioje).
Apie A.Boso ir bankininkų teisinį ginčą dėl pinigų portalas 15min.lt išsamiai pasakojo ankstesnėje publikacijoje.
Ekonomikos pakilimo metais verslininkas, tuometinis Seimo narys A.Bosas iš banko DNB pasiskolino beveik 20 mln. Lt, už kuriuos pirko su akcijomis susietas obligacijas. Tačiau pasaulinė finansų krizė lėmė, kad uždirbti A.Bosui nepavyko. Teismą jis įtikino, kad tuomet iki galo nesuprato rizikos, o bankas sutartis pasirašinėjo skubotai. Todėl A.Bosui teko skaičiuoti ne pelną, bet nuostolius.
A.Bosui ir kitiems obligacijų pirkėjams palankus teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, bankininkai turi teisę per mėnesį apskųsti jį aukštesnės instancijos Lietuvos apeliaciniam teismui.
Papildyta 19.02 val. DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas pirmadienio vakarą atsiuntė 15min.lt redakcijai bankininkų komentarą dėl aprašomo teismo sprendimo. Portalas publikuoja ir DNB poziciją.
DNB pozicija
Mums yra labai svarbu, kad teismas vienareikšmiškai pripažino, kad sudaryti sandoriai neprieštaravo įstatymams. Tačiau, mums keli aspektai atrodo labai keistai:
a) kad teisėjui pasirodė įtikinama, kad patyręs verslininkas, turintis, pagal mūsų pateiktus įrodymus, mažiausiai 10 metų investavimo patirtį, taip pat ir į su akcijomis susietas obligacijas bei kitus, žymiai rizikingesnius instrumentus, nesuprato, kad palūkanas reikės mokėti nepriklausomai nuo investicijų rezultato,
b) buvo nuspręsta, kad nepaisant to, kad bankas nepažeidė jokių teisės aktų, visus kliento patirtus nuostolius ir palūkanų išlaidas perkelti ant banko pečių.
Mūsų nuomone, situacija kur kas paprastesnė - žmogus skolinosi pinigų, investavo, nes norėjo uždirbti, o kai investicijos nepasiteisino - ieško būdų, kaip atsakomybę už savo sprendimus perkelti kitiems. Manome, kad tai ne tik neteisinga ir nesąžininga, bet ir kenkia bendrai investavimo bei atsakingo skolinimosi kultūrai.
Todėl, be abejo, kreipsimės į aukštesnės instancijos teismą, nes vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimu galima būtų manyti, kad pagal visus Lietuvos teisės aktus sudarytos ir pasirašytinai patvirtintos sutartys gali staiga būti pripažintos negaliojančiomis vien todėl, kad viena pusė pareiškia suklydusi.
