2021 m. pabaigoje bendra tvarios finansų rinkos vertė pasaulyje perkopė 4 trln. JAV dolerių. Vien per praėjusius metus tvaraus ar su tvarumu susieto skolinimosi apimtys nustebino visus, pasiekdamos daugiau nei 1,6 trln. JAV dolerių, rodo „BloombergNEF“ duomenys.
Tarp aktualiausių tvaraus finansavimo instrumentų – žaliosios obligacijos ir su tvarumu susietos paskolos (angl. SLL – Sustainability Linked Loan), pernai sudariusios didžiąją dalį bendros finansavimo vertės. Šiemet per pirmąjį pusmetį abi šios priemonės sugeneravo 530 mlrd. JAV dolerių. Šalia jų verslui ir toliau aktyviai teikiamos ir žaliosios paskolos, skatinančios investuoti į tvarumo projektus.
Su tvarumu susietos paskolos – sąlyginai naujas, tačiau rinką keičiantis ir vis patrauklesnis įrankis, siekiant užtikrinti atsakingą ir tvarų finansavimą. Kertinė šių paskolų kriterijų dedamoji – aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social and governance, ESG) rodikliai.
Nuo CO2 emisijų skaičiavimo, energijos ar kitų resursų sunaudojimo iki darbuotojų įvairovės užtikrinimo ar lyčių lygybės valdybose – verslas gali kelti daug ir įvairių tikslų. Tačiau susiejant paskolą su rodikliais, svarbu juos patikimai matuoti ir gebėti pademonstruoti progresą.
Vietoje abstrakčių siekių − kriterijais paremti tikslai
Kuo su tvarumu susietos paskolos skiriasi nuo žaliųjų paskolų? Žaliosiomis paskolomis gali būti finansuojamas konkrečių įmonės veiklų įgyvendinimas, kuris prisidės prie įmonės tvarumo didinimo. Tokia paskola yra suteikiama su konkrečia paskirtimi. Pavyzdžiui, įmonės autoparko papildymas elektromobiliais, energetiškai efektyvių pastatų statybos, atsinaujinančios energijos projektai, taršos mažinimas ir kontrolė.
O su tvarumu susietos paskolos – tai finansavimas, kurį įmonė gali naudoti savo kasdienėje veikloje, net ir apyvartinėms lėšoms, tačiau jo sąlygos yra susiejamos su tvarios veiklos rodikliais ir pasiektu pokyčiu.
Pavyzdžiui, „Volvo“, dar praėjusių metų pradžioje užsitikrinusi 1,3 mlrd. eurų tvaraus finansavimo liniją, įsipareigojo iki 2025 m. 40 proc. sumažinti savo gaminamų automobilių CO2 emisiją ir pasiekti, kad kas antras bendrovės parduotas automobilis būtų varomas elektra.
Turkijos komercinis bankas „Akbank TAS“ šių metų balandį gavo 660 mln. JAV dolerių paskolą, kurios kaina buvo susieta su keliais konkrečiais rodikliais – iš atsinaujinančių šaltinių gautos energijos kiekiu ir plastikinių banko mokėjimo kortelių pakeitimu į tvaresnes.
Dar keli kitų bendrovių pavyzdžiai − „Telefonica SA“ gautą paskolą taip pat susiejo su įsipareigojimais sumažinti CO2 išmetimą ir įtraukti daugiau moterų į vadovaujančias pozicijas. „Rubis Terminal Infra SAS“ suteikiant sindikuotą paskolą infrastruktūrai, bendrovės tiksluose numatyta riboti ne tik išmetamo CO2, bet ir kitų atliekų kiekius bei mažinti nelaimingų atsitikimų darbe statistiką.
Šie konkretūs verslo pavydžiai rodo dėmesį ne tik aplinkosaugai, bet ir socialinės atsakomybės ar valdysenos principams, įtraukiant tokius tikslus į paskolos kainodaros vertinimo kriterijus.
Kaip išmatuoti progresą
Kaip rodo praktika, su tvarumu susieta paskola gali būti susijusi su bendru įmonės ESG reitingu arba konkrečiais tvarumo rodikliais. Jie gali būti gana įvairūs, jei abi šalys susitaria dėl tikslų. Ir tai – svarbi proceso dalis.
Nors politiniu lygmeniu vis dar jaučiamas ESG kriterijų neapibrėžtumas ir universalių ESG atskaitomybės standartų stoka, su tvarumu susietas finansavimas priklauso nuo pačios įmonės išsikeltų tvarumo tikslų. Ypatingai svarbus yra šių tikslų aiškumas bei galimybė juos išmatuoti ir pademonstruoti progresą.
Iš esmės finansuotojas su klientu sutaria, kokių veiksmų pastarasis imsis, kad ateityje jo verslas taptų tvaresnis. Jei įmonė pasiekia šiuos tikslus, ji gauna geresnes finansavimo sąlygas, o jei tų tikslų pasiekti nepavyksta – finansavimo kaina gali išaugti.
Toks susitarimas skatina įmonę siekti konkrečių ir pamatuojamų tvarumo tikslų, mažina ir žaliojo smegenų plovimo (greenwashing) atvejų riziką, taip pat motyvuoja verslą laikytis pažadų ir aiškiai skaičiuoti, kokie pokyčiai veikloje vyksta. Dar vienas svarbus momentas – rodikliai turi apimti tas poveikio sritis, kurios įmonės veiklos kontekste yra reikšmingos.
„Žalias“ įmones bankai vertins palankiau
Stebint naujų finansinių instrumentų įsitvirtinimą, tampa akivaizdu: ateities finansavimas bus neatsiejamas nuo ESG principų. O tai reiškia tam tikrus namų darbus verslui, kurių atidėti jau nereikėtų.
Įmonės turi būti pasirengusios išgryninti reikšmingiausias savo tvarumo sritis ir atitinkamus rodiklius, taip pat priemones bei metodus, kaip šie rodikliai bus matuojami. Tam reikės tvarumo strategijos, indikatorių ir strateginio darbo nustatant poveikio sritis, o taip pat − tvarumo ataskaitos su audituotais duomenimis.
Be abejo, bus sakančių, kad dabartinio ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis yra kitų iššūkių, kurie verti didesnio dėmesio. Tačiau nepamirškime, kad ES Žaliojo susitarimo tikslų ir ES Taksonomijos įgyvendinimo niekas neatideda. Tvarumo rodikliai tampa integralia bendro įmonės paveikslo dalimi, kurios svarba nuolat auga. Įmonei „žalėjant“, ji gali tikėtis ne tik pagerinti savo reputaciją ir padidinti patrauklumą vartotojų akyse, bet ir užsitikrinti geresnį priėjimą prie bankų finansavimo.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ yra išsikėlęs tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu banku, tai yra, sumažinti CO2 dujų emisijas iki nulio. Čia svarbus momentas yra tai, kad didžioji dalis bankų sugeneruojamų emisijų yra netiesioginės – jos atkeliauja iš finansavimo ir investavimo portfelių. Dėl šios priežasties geresniais tvarumo parametrais pasižymintys finansavimo sandoriai bankų yra vertinami palankiau. Todėl tvarumo namų darbai yra svarbūs ir jų nereikėtų per daug atidėlioti.
