Antrasis šių metų ketvirtis buvo sėkmingas praktiškai visoms paslaugų rūšims, išskyrus finansų, ryšių bei draudimo sektorius. Tradiciškai labiausiai prie augimo prisidėjo transporto paslaugos (16,2 proc. arba 397,8 mln. Lt daugiau), kitos verslo paslaugos (38,5 proc., arba 125,5 mln. Lt daugiau), kelionės (6,5 proc., arba 74,2 mln. Lt daugiau), naudojimosi nuosavybės teisėmis paslaugų eksportas (734,4 proc., arba 18,6 mln. Lt), IT paslaugų eksportas (21,3 proc., arba 13,4 mln. Lt.).
„2013 m. II ketv., palyginti su 2012 m. II ketv., Lietuvos paslaugų eksporto metinio augimo tempas pradėjo lėtėti ir „nusileido“ iki 14,3 proc. Tačiau lėtėjantis paslaugų eksporto augimas vis dar buvo ženkliai spartesnis už kitų Baltijos šalių. Lietuvos paslaugų eksporto metinis augimo tempas (trijų, šešių, devynių ir dvylikos mėn.) kelis metus buvęs stabilus (apie 20 proc. kiekvieną ketvirtį) pradėjo lėtėti, augimo lėtėjimo tendencija turėtų išlikti ir antroje metų pusėje“, - paslaugų eksporto tendencijas vertina Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas.
Krovinių gabenimo kelių transportu paslaugų eksportas 2013 m. II ketv., palyginti su 2012 m. II ketv., išaugo 26,2 proc., arba 278,5 mln. Lt, iki 1,34 mlrd. Lt. Nors labiausiai didėjusi rinka, kaip ir 2013 m. I ketv., buvo Rusija, augusi 116,7 mln. Lt, iki 452,5 mln. Lt, tačiau taip pat reikėtų paminėti sparčiai augusias Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Danijos bei Kazachstano rinkas, kurios padidėjo atitinkamai 20,4 mln. Lt, 19,7 mln. Lt, 18,7 mln. Lt, 17,1 mln. Lt bei 15,5 mln. Lt.
„Antrasis šių metų ketvirtis krovinių gabenimo kelių transportu įmonėms vėl buvo rekordinis, nors labiausiai augusi rinka, kaip įprasta, buvo Rusija, tačiau intensyvėjo krovinių gabenimas ir pagrindinėse vakarų Europos rinkose. Krovinių gabenimo kelių transportų paslaugų eksportą augino apimčių didėjimas, nes frachtų kainos nesikeitė. Tačiau transporto ir krovinių biržos TimoCom duomenimis, antrasis ketvirtis Europos krovinių gabenimo rinkoje baigėsi krovinių pertekliumi, tai yra krovinių pasiūla viršijo transporto pasiūlą, todėl jeigu ši tendencija išsilaikys, atsiras spaudimas kainoms augti. Dar viena gera žinia Lietuvos vežėjams yra ta, kad išsiderėtas didesnis dvišalių leidimų kiekis su Kazachstanu, tiesa dėl trišalių leidimų dar vyksta tolesnės derybos. Trečiojo ir ketvirtojo ketvirčio rezultatams neigiamą įtaką turės rugsėjo mėnesį prasidėjusios problemos su Rusija, nors tikslūs nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau manoma, kad jie sieks dešimtis milijonų litų, o taip pat šios blokados metu bus prarasta ir dalis kontraktų“, - vieno iš didžiausio paslaugų eksporto sektoriaus tendencijas analizuoja Vadimas Ivanovas, VšĮ „Versli Lietuva“ vyriausias analitikas.
Kelionių paslaugų eksportas 2013 m. II ketv., palyginti su 2012 m. II ketv., augo 6,5 proc., arba 74 mln. Lt, iki 1,22 mlrd. Lt. Kelionių paslaugų eksporto spartesnį augimą ribojo Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurių išlaidos Lietuvoje, palyginti su 2012 m. II ketv., mažėjo atitinkamai 25,3 mln. Lt ir 6,2 mln. Lt, tačiau šių šalių piliečiai vis dar išleidžia didžiausią lėšų kiekį, atitinkamai 254,3 mln. Lt ir 253 mln. Lt. Tuo tarpu nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai išaugo Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos piliečių išlaidos Lietuvoje, kurios padidėjo atitinkamai 31,3 mln. Lt, 18,5 mln. Lt bei 15 mln. Lt. Pasak V. Ivanovo, 2013 m. II ketv., palyginti su 2012 II ketv., Lietuvoje didėjo Europos piliečių išleidžiamų lėšų dalis ir mažėjo piliečių iš rytų valstybių išleidžiamų lėšų dalis.
Naudojimosi nuosavybės teisėmis paslaugų eksportas 2013 m. II ketv., palyginti su 2012 m. II ketv., augo 7,3 karto, arba 18,6 mln. Lt, iki 21,1 mln. Lt. Šių paslaugų eksportas ženkliai auga jau antrą ketvirtį iš eilės, o daugiau kaip 90 proc. šių paslaugų eksporto sudaro frančizės paslaugų eksportas. 15,3 mln. Lt iš 19,3 mln. Lt arba 80 proc. viso frančizės paslaugų eksporto, nagrinėjamu laikotarpiu, teko Latvijos rinkai, 17,7 proc. arba 3,4 mln. Lt – Estijai bei 0,5 mln. Lt Bulgarijai. Kaip teigia Lietuvos frančizės centro atstovai, Lietuvos frančizių davėjų įplaukų iš frančizės mokesčių augimas rodo teigiamas tendencijas tiek verslo brandoje, tiek inovatyvių vadybos ir verslo plėtros modelių taikyme. Panašu, kad šias tendencijas lėmė tai, kad verslininkai ekonominio nuosmukio metu suvokė, kad jie būtinai turi plėstis į užsienio rinkas ir mažinti priklausomybę nuo ribotos vietinės rinkos. Todėl jie pradėjo ieškoti būdų, kaip užtikrinti pakankamai sparčią užsienio plėtrą neinvestuojant į tai daug išteklių. Logišku atsakymu į tai tapo frančizės verslo modelio taikymas. Lyginant su nuosavų filialų ar dukterinių bendrovių steigimu, plėtra parduodant frančizes reikalauja žymiai mažiau pinigų ir, atitinkamai, yra mažiau rizikinga.
