Kaip atrodome tarp kaimynų
Palyginus su metų pradžia, registruoto nedarbo lygis rajone per dešimt mėnesių išaugo beveik 7-iais procentiniais punktais – nuo 10,1 iki 17 proc. ir viršijo šalies vidurkį, kuris lapkričio 1 d. buvo 14,9 proc.
Tačiau ir visoje Kauno apskrityje padėtis ne ką geresnė, vidutinis nedarbo lygis, lapkričio 1 d. duomenimis, čia buvo 15,7 proc.
Didesnis nedarbas nei Kėdainiuose registruotas kaimyninėje Jonavos rajono savivaldybėje – 18,4 proc., Raseiniuose šis rodiklis yra 16,6 proc., Kauno rajone – 13,4 proc. Mažiausiai bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus registruota Birštono (10,6 proc.) ir Prienų rajono savivaldybėse (13,2).
Situacija geresnė tik Klaipėdos (12,9 proc.), Vilniaus (13,6 proc.) ir Šiaulių (14,3 proc.) apskrityse.
Pandemijos įtaka
Kaip „Kėdainių mugei“ patvirtino Milda Jankauskienė, Užimtumo tarnybos atstovė spaudai, tokį aukštą nedarbo lygį lemia verslo gyvybingumo pokyčiai dėl COVID-19 pandemijos: apribota veikla, sustabdyta plėtra, vykdomi darbo organizavimo pokyčiai mažinant veiklos apimtis, atsisakant dalies funkcijų ar veiklų, optimizuojant procesus.
„Spalį augantis nedarbas susijęs ir su besibaigiančiais ar mažėjančiais sezoniniais darbais žemės ūkyje, miškininkystėje, statyboje ir kitur. Atkreiptinas dėmesys ir į mažą darbo pasiūlymų savivaldybėje skaičių“, – pažymėjo Užimtumo tarnybos atstovė.
Dar viena priežastis – žmones registruotis Užimtumo tarnyboje paskatino ir galimybė gauti darbo paieškos išmokas. Dėl to Užimtumo tarnybos klientais tapo daugiau darbo rinkoje neaktyvių asmenų ir jaunimo.
Spalį augantis nedarbas susijęs ir su besibaigiančiais ar mažėjančiais sezoniniais darbais žemės ūkyje, miškininkystėje, statyboje ir kitur, - teigė Užimtumo tarnybos atstovė.
Į vieną vietą – 15 pretendentų
Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 9 dieną Kėdainių rajono savivaldybėje registruota 3,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Laisvų darbo vietų registruota 217, t. y. 15 darbo ieškančių asmenų pretenduoja į vieną darbo vietą.
Specialistų ir vadovaujančio personalo profesijų grupėje darbo ieškančių asmenų registruota 506 – tai 24,1 karto daugiau nei laisvų darbo vietų.
Kvalifikuotų darbininkų ir paslaugų sektoriaus profesijų grupėje darbo ieško 1045 žmonės – tai 9,9 karto daugiau nei jiems skirtų darbo pasiūlymų.
Net 19,8 karto daugiau nei jiems siūlomų darbo vietų registruota nekvalifikuoto darbo ieškančių kraštiečių – iš viso 1786 žmonės.
Kokio darbo ieškoma
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai M.Jankauskienės, mūsų rajone daugiausiai ieškoma nekvalifikuoto ir parduotuvių pardavėjo darbo.
Pavyzdžiui, kroviko darbo ieško 17,6 proc. savivaldybėje registruotų darbo neturinčių asmenų, kiemsargio ir panašaus darbo – 6,1 proc., biurų, įstaigų valytojo ir pagalbininko darbo – 5,3 proc., nekvalifikuoto augalininkystės ūkio darbininko – 5,3 proc., nekvalifikuoto mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininko – 3,5 proc., nekvalifikuoto inžinerinių statinių statybos darbininko – 3,0 proc. Parduotuvių pardavėjo darbo ieško 5 proc. užsiregistravusių darbo biržoje žmonių.
Tačiau yra keletas darbų, į kuriuos lapkričio 9 d. užregistruota daugiau laisvų vietų nei tokio darbo ieškančiųjų. Tai darbo vietos mėsininkams, žuvų darinėtojams ir giminiškų profesijų darbininkams, maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatoriams.
Pagausėjo jaunimo
Užimtumo tarnybos duomenimis, lapkričio 1 d. Kėdainių rajono savivaldybėje darbo ieško 18,5 proc. vyresnių kaip 50 metų, 15,7 proc. – 16–29 metų amžiaus darbingų asmenų. Kiek daugiau nei pusė darbo ieškančiųjų – moterys (52,5 proc.).
Nuo šių metų pradžios labiausiai išaugo 16–24 M.Jaunuolių registruotas nedarbas. Sparčiausiai registruotas jaunimo nedarbas augo rugpjūčio – spalio mėn.
Per metus daugiausiai išaugo darbo neturinčio 16-29 M.Jaunimo dalis tarp visų savivaldybėje registruotų darbo neturinčių asmenų. Darbo ieškančių jaunuolių iki 29 m. dalis didėjo 6,4 proc. punkto.
Ilgalaikių bedarbių dalis per metus didėjo 3,7 proc. punkto.
Situacija – sudėtinga
Padėtis darbo rinkoje buvo aptarta ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo surengtoje nuotolinėje apskritojo stalo diskusijoje „Savivaldos ir verslo dialogas: verslo sąlygų gerinimas Kėdainių rajone“, kuri vyko spalio 28 dieną.
Diskusijoje dalyvavusi Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė, apžvelgdama situaciją darbo rinkoje, pabrėžė, kad ji tikrai sudėtinga.
„Tai didžiulis nedarbas, mes viršijame šalies ir Kauno apskrities vidurkį. Džiugaus nieko neturime.
Paskelbus Lietuvoje karantiną nuo kovo 16 d. šis nedarbas ženkliai augo, per mėnesį vidutiniškai po 0,5 procentinio punkto ir didžiausias augimas buvo fiksuotas rugpjūčio mėnesį, kai nedarbas mūsų rajone šoktelėjo net 1,5 procento“, – apskritojo stalo diskusijoje kalbėjo I.Petraitienė.
Kokia pagalba teikiama
Pasak jos, aktualiausia priemonė verslui yra prastovų subsidijavimas esant ekstremaliai situacijai ir karantinui, taip pat vadinamųjų COVID-19 išmokų mokėjimas po prastovų. Dauguma darbdavių šias priemones žino ir aktyviai naudojasi. Daugiausia prašymų buvo sulaukta iš paslaugų, prekybos sektorių.
Taip pat buvo mokamos subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims, tai yra, 257 eurai per mėnesį. Tokių prašymų buvo gauta iš 1 245 savarankiškai dirbančių asmenų. „Buvo ir yra mokama darbo paieškos išmoka visiems žmonėms, kurie turi bedarbio statusą ir, šios dienos duomenimis (spalio 28 d. – aut. past.), esame sulaukę virš 4 000 bedarbių prašymų dėl darbo paieškos išmokos mokėjimo“, – sakė Kėdainių skyriaus vedėja.
Tai didžiulis nedarbas, mes viršijame šalies ir Kauno apskrities vidurkį. Džiugaus nieko neturime, – sako I.Petraitienė.
Nesurenka mokesčio
Koronaviruso pandemijos nulemta situacija – negautos verslo pajamos iš pardavimų ar paslaugų, auganti bedarbystė – per nesurenkamus mokesčius atsiliepia Kėdainių rajono savivaldybės biudžetui, iš kurio, savo ruožtu, finansuojamos viešosios paslaugos.
Savivaldos ir verslo atstovų apskritojo stalo diskusijoje patvirtinta, kad į rajono biudžetą nesurinkta virš 1 mln. 200 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
„Iš tiesų kai kurie verslininkai sako, kad savivaldybė galėtų duoti mums pinigų kažkam. Visų pirma, norėčiau pasakyti, kad savivaldybė finansuoja viešąsias paslaugas, tai mokytojai, gydytojai, kuriems reikia ir atlyginimus mokėti, ir tas įstaigas išlaikyti, tai patikėkit, tas milijonas du šimtai eurų negautų pajamų yra didelė našta Kėdainių rajono savivaldybei“, – Kėdainių verslininkams sakė rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius.
Tam, kad savivaldybė galėtų įvykdyti įsipareigojimus, rajono savivaldybės taryboje dar vasarą priimtas sprendimas leisti savivaldybei imti iki 3,9 mln. trumpalaikę paskolą iš valstybės biudžeto. „Šiuo metu (spalio 28 d. – aut. past.) mes paskolos nepradėjome naudoti, verčiamės tuo, ką surenkame, tačiau neišvengiamai ketvirtąjį ketvirtį teks pasinaudoti Vyriausybės suteikta galimybe imti paskolą. Tačiau mes visi suprantame, kad paskolas reikia grąžinti“, – padėtį savivaldybės biudžete apibūdino A.Kacevičius.
Pauzė LEZ‘e
Pandemija pristabdė ir potencialių investuotojų planus Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Kaip apskritojo stalo diskusijoje teigė Kėdainių LEZ valdybos narys Artūras Klangauskas, dėl įsikūrimo LEZ‘e įmonės nuo kovo mėnesio yra sustabdžiusios savo sprendimus. „Manau, kad šiuos metus baigsime be rezultatų, gal kitiems metams šiemet padaryta pradžia atneš rezultatų, kokią vieną sutartį“, – apie verslo plėtros perspektyvas kalbėjo valdybos narys.
Įdarbina iš trečiųjų šalių
Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja atkreipė dėmesį į tai, kad kartu su naujomis verslo įmonėmis ar jau esančių plėtra ateina ir prašymai darbuotojų iš trečiųjų šalių įvežimui dirbti į mūsų rajoną.
„Labai džiugu, kad į Kėdainius ateina naujos įmonės, plečia veiklą esamos. Bet mes visi turėtume globaliau pažiūrėti į rajono situaciją. Į mūsų jaunimą, neturintį darbo, labai didelis jaunimo skaičius neturi kvalifikacijos.
Turime profesinio rengimo centrą, turime verslo atstovus, savivaldą, užimtumo tarnybą, bendromis jėgomis turėtume spręsti, kaip paruošti kvalifikuotą jaunimą, reikalingą mūsų rajono darbdaviams. (...) Gal turėtume bendrai spręsti, kad jaunimas iš didmiesčių, iš aukštųjų mokyklų, atvažiuotų, užimtų vadovaujančias pozicijas, o ne nueitume lengviausiu keliu“, – diskutuoti siūlė I.Petraitienė.
Neišvengiama
Apskritojo stalo diskusiją moderavusio KPPA rūmų Kėdainių filialo pirmininko Egidijaus Žaltausko nuomone, darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas yra neišvengiamas, nes tai – natūralus dėsnis.
„Verslas visą laiką ieškos pigesnės darbo jėgos, kad galėtų pagaminti pigesnį produktą ir laimėti konkurencinę kovą prieš kitus paslaugų teikėjus ar gamintojus. Pats verslas neturės tiek sąmoningumo, kad samdytų darbuotoją lietuvį, kai jis yra du kartus brangesnis. Čia, ko gero, iš pačios valstybės politikos turėtų kilti tas skatinimas, kažkokios priemonės, kurios skatintų aukštos kvalifikacijos darbuotojus pasilikti ir dirbti“, – kalbėjo verslininkų atstovas.
Pats verslas neturės tiek sąmoningumo, kad samdytų darbuotoją lietuvį, kai jis yra du kartus brangesnis.
Subsidijos verslui
Užimtumo tarnyba primena, kad šiuo metu, paskelbus karantiną visoje šalyje, taikomos subsidijos darbdaviams, paskelbusiems prastovas darbuotojams. Ekstremalios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu darbdaviui paskelbus prastovą, darbuotojams, kuriems yra paskelbta prastova, mokamas ne mažesnis nei minimalus mėnesio atlyginimas, kurį iš dalies kompensuoja valstybė.
Taip pat valstybė moka subsidijas darbdaviams po prastovų, padengiančias dalį darbuotojų darbo užmokesčio.
Asmenys, netekę darbo ir registruoti Užimtumo tarnyboje, kuriems suteiktas bedarbio statusas ir kurie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, gali kreiptis dėl darbo paieškos išmokos.
Kaip ir pirmojo karantino metu, fiksuota 257 Eur išmoka skiriama Užimtumo tarnyboje registruotiems savarankiškai dirbantiems žmonėms, vadovaujantis Išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims nuostatuose numatyta tvarka ir atitinkantiems Užimtumo įstatymo 51 str. 1 d. nurodytas sąlygas.
Išsamesnės informacijos galima rasti – čia.
