Atsiskaityti vengiančių skolininkų kišenėse „nusėdusi“ įvairių skolų suma gali sudaryti apie 2 mlrd. eurų. O valstybės biudžetas dėl dosnių nuolaidų visiems skolininkams, įskaitant piktavalius, kasmet negauna apie 100 mln. eurų pajamų. Mat daugelio administracinių baudų ir kitų skolų išieškojimą antstoliams tenka nutraukti dėl senaties ar dėl skolininkų slapstymosi nelegalaus darbo „šešėlyje“.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis gruodžio 17 d. „Žinių radijo“ laidoje „Nuomonių studija“ akcentavo, kad tokia situacija susiklostė dėl pastaraisiais metais nesiliaujančio „nuolaidų lietaus“ skolininkams. Jo žodžiais, siekiant geresnio prievolių vykdymo svarbu geriau užtikrinti administracinių baudų ir kitų skolų mokėjimo neišvengiamumą.
Tai pripažįsta ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento dr. Algirdo Bartkus. Pasak mokslininko, didžioji dalis eismo dalyvių nepažeistų taisyklių, jeigu žinotų, kad bauda nuo jų sąskaitos bus nuskaičiuota nedelsiant po pažeidimo.
Geriau suprasti, ką valstybės mastu reiškia 2 mlrd. eurų „paslėptų“ skolų suma, padeda dr. A.Bartkaus priminimas, kad 2025 metams suplanuotos Lietuvos biudžeto pajamos yra 18 mlrd. eurų. Kitaip tariant, išieškoti neįmanomų skolų suma prilygsta maždaug 11 proc. metinių biudžeto pajamų.
Dabartinė skolų išieškojimo tvarka neskatina geranoriško skolų mokėjimo. Jau šeštus metus besitęsiantis „nuolaidų skolininkams paradas“ dalies skolingų žmonių sąmonėje suformavo nuostatą, kad skolų galima nemokėti ir dėl to nieko blogo nenutiks.
Kaip priminė Lietuvos antstolių rūmų vadovas, išskaitos iš skolininkų pajamų jau buvo sumažintos 2018 m. gruodį, o šių metų liepą jos sumažintos dar kartą. 2022 m. skolininkų sąskaitose nustatyta neliečiama minimalių vartojimo poreikių dydžio suma (2024 metams nustatytas minimalus vartojimo poreikių dydis – 446 eurai), iš kurios skolų išieškojimas negalimas. Taip pat iki 7 tūkst. eurų padidinta skolų suma, kurios nepasiekus išieškojimo negalima nukreipti į skolininko būstą.
„Darydami tas nuolaidas, mes pamirštame, kad kitoje pusėje yra kreditoriai. Šiais metais yra suteiktos skolų mokėjimo „atostogos“. Tačiau pamirštama, kad tos „atostogos“ yra suteikiamos ne tik eiliniams žmonėms, kurie nesusimoka komunalinių mokesčių arba vartojimo paskolų. Jos suteikiamos ir išlaikymo vaikams (vadinamųjų „alimentų“) nemokančiam asmeniui ir penkioliktą baudą gavusiam administracinės teisės pažeidėjui. Ar tai yra teisinga ir ar tai skatina žmones galvoti apie savo veiksmų pasekmes – vargu bau“,– svarstė antstolis I.Gaidelis. Jis pabrėžė, kad nuolaidos turėtų būti taikomos ne visiems skolininkams be išimties, o suteikiamos individualiai, antstoliams įvertinus kiekvieno skolingo žmogaus situaciją.
Antstolio I.Gaidelio žodžiais, anaiptol ne visada pasiteisina ir padidinimas skolų sumos, būtinos išieškojimui iš skolininko būsto. „Iš vienos pusės, tai yra gerai. Tačiau, jeigu mes pasižiūrėsime apskritai visos respublikos mastu, tai mažame kaimelyje būstas gali kainuoti 5-6 tūkst. eurų, o to paties savininko alimentų skola gali siekti net ir keliolika tūkstančių eurų. Ir tada mes susiduriame su problema, kad suteikiamos nuolaidos, kurios iš principo skatina skolininkus nemokėti skolų. Kuo daugiau nuolaidų žmogus turi, tuo jis mato daugiau galimybių išvengti skolų mokėjimo ir jų nemoka“,– kalbėjo antstolis I.Gaidelis.
Lietuvoje apie 40-45 proc. tarp visų skolininkų surado administracinės teisės pažeidėjai. Tarp valstybės skolininkų tokių žmonių yra didžioji dalis, apie 80-90 proc. Daugiausia administracinės teisės pažeidimų – susiję su transportu ir keliais.
Dr. Algirdas Barkus turi labai paprastą paaiškinimą, kodėl esama tiek daug eismo pažeidėjų ir tiek daug nesumokėtų administracinių baudų.
„Kodėl žmonės linkę nusižengti? Čia yra mūsų, ekonomistų užsiėmimas – nagrinėti asmens pasirinkimus. Pavyzdžiui, yra leistinas greitis 50 km. per valandą, o važiuojama 80 km. per valandą greičiu. Atsakymas yra labai paprastas: vairavimo malonumas. Kai žmogus nori patirti tą vairavimo malonumą, didesnį greitį, spartėjimą ir t. t., tai netgi žinant, kad jisai gali sumokėti baudą, patiriamas malonumas atsveria tą baudos efektą. Ko reikia, kad malonumas neatsvertų baudos efekto? Ko gero, žmogus nelabai spaustų pedalą tuo atveju, jeigu egzistuotų automatinis mechanizmas: tave greičio matuoklis užfiksavo ir pačią sekundę yra nurašoma nuo sąskaitos tam tikra suma“,– aiškino dr. A.Bartkus.
Mokslininkas su šypsena pripažino, kad automatinio baudų nuskaitymo nebus. Mat pasaulį valdo ne vien tik ekonomistai, bet ir teisininkai, kurie tokiam automatiniam nuskaitymui niekada nepritars, kadangi būtina vertinti nusižengimo sunkumą ir t. t. Jo pastebėjimu, didelės nesumokėtų baudų už greičio viršijimą sumos yra susikaupę todėl, kad greito važiavimo malonumą nori patirti ir pakankamai pajamų turintys asmenys, kuriems nesunku atlyginti žalą visuomenei už savo prasižengimus, ir prasčiau gyvenantys asmenys. Pastarieji, dr. A Bartkaus žodžiais, „dažniausiai bus linkę tuos mokėjimus kaip nors delsti, pradelsti, pamiršti, negalvoti, atidėti ateičiai ir pan.“
„Pagrindinis dalykas yra atsakomybės neišvengiamumas,“– apibendrindamas pokalbį pabrėžė Lietuvos antstolių rūmų vadovas I.Gaidelis. „Mes, kaip teisininkai, vargu ar galėtume pritarti automatiniam baudų nurašymui nuo sąskaitos. Bet situacija iš principo pasikeistų, jeigu, sustabdžius asmenį, kuris, tarkime, trečią ar penktą kartą pažeidžia eismo taisykles, viršija greitį, jam tiesiog nebūtų leista tęsti savo kelionės automobiliu, neatsižvelgiant į tai, kieno vardu tas automobilis registruotas“,– kalbėjo antstolis I.Gaidelis. Jo požiūriu, tokiu atveju būtų ne tik užkertamas kelias nusižengimui tęsti, net ir stiprinama pažeidimų prevencija. „Esu įsitikinęs, kad netgi būdamas bedarbiu, žmogus greitai surastų lėšų baudai sumokėti, o žinodamas, kad negalės išvengti jos mokėjimo, ir ateityje stengtųsi nenusižengti,“– kalbėjo antstolis I.Gaidelis.
