Vilniuje gyvenanti Dalia German-Zaks rodo dokumentus – mokėjimus net 14 antstolių įmonių. Moters 850 eurų skola per kelerius metus išaugo iki 4800 eurų. D.German – Zaks pečius šios skolos prislėgė, kai žlugo jos verslas, o vėliau gyvenimą pakeitė grėsminga gydytojų diagnozė – smegenyse rastas auglys, kurį teko operuoti. Nustačius dalinį nedarbingumą ji ėmė gauti ir 280 eurų neįgaliojo išmoką.
„Nors mano skolą sudarė baudos už važinėjimą transportu, jų buvo 40. Tos skolos buvo dviem įmonėms. Tik dvi įmonės, bet šios skolos padalintos 14 antstolių kontorų, kurias aš, būdama pareigingas žmogus, aplankiau, informavau apie savo gyvenamąją vietą, apie gaunamas pajamas – kaip neįgalumo pašalpą. Sutariau, kad pusę pensijos „Sodra“ išskaitys tiesiai jiems pagal jiems patektus reikalavimus. Tai buvo 140 eurų per mėnesį, bet mano skola tuo metu jau buvo išaugusi iki 3800 eurų“, – pasakojo vilnietė D.German – Zaks.
Tokias išlaidas antstoliai nurodė, kaip patirtas ieškant skolininkės. Jų laiškai buvo siunčiami senu adresu. Po kelerių metų moteris kreipėsi į antstolius dar kartą, nes pagal jos skaičiavimus, skola turėjo būti išmokėta. Tačiau nė vienas antstolis į kreipimąsi nesureagavo. 2013 m. pradėjusi grąžinti skolą, baigė 2017 m. kovą.
„Per tuos metus man nesislapstant, mokant, vykdant automatinius išskaičiavimus ir antstoliams nesiteikiant atsakyti į mano raštiškus paklausimus apibendrinant likusias mokėti sumas, jiems už darbą atiteko 4000 eurų“, – suskaičiavo vilnietė.
Kad tokie skolų skirstymai keliems antstoliams ir skolų augimai liautųsi, iniciatyvos ėmėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimui teikdama siūlymą antstolių atlyginimą riboti iki 15 proc. nuo išieškotos sumos, nes pasak Prezidentūros, dabar antstoliai gali uždirbti nors ir visus 100 proc. Numatoma vykdymo bylos administravimo išlaidas sieti su antstolio realiu darbu, o ne su išieškoma suma.
„Antstolių darbas apskaičiuojamas pagal tai, kiek išieško. Tai nėra visiškai teisinga. Kitas dalykas, antstolis gali padaryti eilę veiksmų, kad skolą išieškotų ir atliekami tokie papildomi veiksmai, kurie nereikalingi. Užtektų vieno, o padaromi 10. Už tai susimoka skolininkas, tai yra, įtraukiama į vykdymo išlaidas“, – sakė prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė.
Pataisomis taip pat siūloma įtvirtinti privalomą skolininko informavimą, draudimą kreditoriui samdyti skirtingus antstolius dėl to paties skolininko.
Antstoliai sako neprieštaraujantys prezidentės inicijuojamiems pakeitimams, bet siūlo keisti metodiką, kuria skaičiuojami įkainiai. Esą didžiausias skolas užsiaugina piktybiškai jų vengiantys žmonės.
„Manau, kad reiktų kompleksiškai peržiūrėti visus skolos vykdymo veiksmus, kuomet juos būtų galima riboti poįstatyminiais teisės aktais, ką siūlome daryti seniai. Siūlome mažinti procesinių dokumentų kiekį ieškant mažas skolas, taip pat diferencijuoti skolų išieškojimą pagal skolininkų aktyvų ir pasyvų dalyvavimą ieškojimo procese, tokiu būdu išskiriant sąžiningus nuo nesąžiningų. Sąžiningi mažiau mokėtų o nesąžiningi turi susimokėti tiek, kiek jie padarė neteisėtų veiksmų ir kiek reikėjo taikyti priemonių. Nepamirškime, kad vykdymo procese dalyvaujantys žmonės moka už save ir už tuos, kurie nemoka skolų“, – kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė.
Parlamentarė Dovilė Šakalienė sako mananti, kad dėl sunkiai kontroliuojamų antstolių nukenčia socialiai pažeidžiamiausi skolininkai, kurie neturi iš ko padengti skolas.
„Džiaugiuosi, kad prezidentė aktyviai įsijungia su tuo pasiūlymų paketu į problemos sprendimą, kad veikla būtų sąžiningesnė, skaidresnė. Kad nebūtų valstybės deleguotos funkcijos vykdymas – tik pasipelnymas iš 300 tūkst. skolininkų – žmonių, kurie turi rimtų finansinių sunkumų ir neturi pinigų finansinėms konsultacijoms ir rimtiems advokatams. O kitoje pusėje yra 118 stiprių, labai puikiai uždirbančių teisininkų, kurių pelnas yra 15 mln. eurų per metus. Tai manau, kad už valstybės deleguotos funkcijos vykdymą būtų galima išgyventi ir su žymiai mažesnėmis pajamomis“, – teigė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė D.Šakalienė.
Antstolių atlyginimai ribojami ir kitose šalyse: Latvijoje ir Estijoje nustatyta riba – po 15 proc., Airijoje – 5, Anglijoje – 7,5, Suomijoje – 0,5 proc.
