„Reikia kriterijų ir sureglamentuoti kaip, kada ir į ką atsižvelgiant antstolis vertina, bet kol kas niekas negali pasakyti, kokie tie kriterijai galėtų būti“, – penktadienį LRT radijui teigė Vytautas Šilinskas.
„Turėjome diskusiją ir ministerijoje, ir su kitomis institucijomis. Ypač Teisingumo ministerija prieštaravo bet kokiam individualiam vertinimui, nes tai ir papildomas darbas antstoliams, ir, visų antra, atsirastų ginčai dėl vertinimo – kodėl taip įvertinta, o ne kitaip“, – kalbėjo viceministras.
Tuo metu Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis mano, kad skolininkai nėra vienodi ir antstolis dėl jų skolos galėtų spręsti individualiai.
„Skolininkai, kurie grąžina skolas, nėra vienodi. Skiriasi vieniša mama, dirbanti kažkur rajone, gaunanti minimalią algą ir turinti išlaikyti du mažamečius vaikus, ir jaunuolis, kuris laksto gatvėmis, pažeidinėja (kelių eismo – BNS) taisykles, gyvena pas tėvus ir gauna irgi minimalią algą. Mūsų supratimu, tai yra du kardinaliai kitokie asmenys ir išieškojimą mes turėtume iš jų vykdyti irgi skirtingai“, – LRT radijui kalbėjo I.Gaidelis.
Vyriausybė yra pasiūliusi pataisas, kurios skatintų skolininkus įsilieti į darbo rinką. Siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Siūloma mažinti išskaitas iš atlyginimo ir jas labiau diferencijuoti pagal pajamas: uždirbantiems iki 1 minimalaus atlyginimo (MMA) išskaita mažinama iki 10 proc. atlyginimo (vietoj 20 proc. arba 30 proc. dabar), uždirbantiems tarp 1 ir 2 MMA – 30 proc., o virš 2 MMA – 50 procentų.
Nauji išskaitų dydžiai būtų taikomi ir jau dirbantiems bei skolas grąžinantiems asmenims. Pakeitimais skolininkui būtų suteikiama galimybė neprarasti mažos vertės paskutinio būsto.
Dabar galiojanti išskaitų išieškojimo tvarka ir toliau liktų nepakitusi socialiai jautriems kreditoriams – vaikų ir kitų asmenų išlaikymui, žalos, padarytos sveikatai ar gyvybei, atlyginimui.
