„Vienais įstatymo pakeitimais siūloma įvesti labiau atgrasančias sankcijas už nelegalų darbą, o kitais siūlomos priemonės, kaip išvengti administracinių baudų mokėjimo“,– pastebi Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas, antstolis Irmantas Gaidelis.
Jo žodžiais, „lygiavos“ principu taikant „skolų atostogas“ ir kitus išieškojimo palengvinimus visiems skolininkams, būtų sukuriamos sąlygos pažeidėjams išvengti atsakomybės. Administracinės teisės pažeidėjai sudaro apie 40-45 proc. visų skolininkų ir net apie 80-90 proc. visų valstybės skolininkų. Skolų išieškojimo procesams dėl siūlomų pakeitimų tęsiantis 2-4 kartus ilgiau, šios kategorijos skolininkai galėtų lengvai sulaukti 5 metų baudų išieškojimo senaties ir nieko nemokėti.
Kaip pabrėžia antstolis I.Gaidelis, esminė paskata grįžti į legalaus darbo rinką būtų palankios sąlygos dirbti, o ne „atleidimas“ nuo administracinių baudų mokėjimo.
Šių metų kovą paskelbto Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, 56 proc. apklaustųjų nedirba dėl to, kad jų gyvenamojoje vietoje nėra laisvų darbo vietų. Policijos duomenimis, kelių eismo taisyklių pažeidėjai 2023 m. per 11 mėn. sumokėjo tik 16 proc. jiems skirtų baudų.
O paprasta aritmetika atskleidžia, kad didesnė našta negu skolų mokėjimas dirbantiesiems yra mokesčiai valstybei (iš uždirbamos minimaliosios mėnesinės algos išskaičiuojamos mokesčių valstybei sumos yra 8-40% didesnės už išskaičiuojamas skolų sumas). „Išsprendus įdarbinimo ir nelegalaus darbo problemas, baudų nemokėjimo problema taip pat išsprendžiama, kadangi atsiranda lėšų, iš kurių galima sumokėti baudas geranoriškai arba išieškoti jas priverstinai“,– sako antstolis I.Gaidelis.
Pasak Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininko I.Gaidelio, siūlomi įstatymų pakeitimai ydingi ir dėl to, kad jais būtų dar labiau auginama „skolų kupra“, daugelį asmenų paverčiant antstolių klientais „iki gyvos galvos“.
Nėra atliktas siūlomų pakeitimų poveikio vertinimas, kiek pabrangs skolos asmenims, įsipareigojusiems mokėti palūkanas ir delspinigius. Neturėtume pamiršti, kad kartu su skola palūkanos išieškomos 57 proc. iš visų procesų. Taip pat beveik visais atvejais skaičiuojamos ir įstatyme nustatytos 5 proc. metinės palūkanos nuo negrąžintos skolos sumos. „Kodėl nutylima, kad palūkanų skaičiavimas „skolų atostogų“ laikotarpiu NESTABDOMAS?“, – klausia I.Gaidelis.
Jis akcentuoja, kad ilgėjant skolos grąžinimo laikotarpiui, skolininkams neišvengiamai tektų sumokėti daugiau palūkanų. Įsiskolinusiems didesnes sumas piniginių įsipareigojimų apimtis net ir mokant dalimis metams bėgant tik didėtų, kadangi mokėtinos palūkanos viršytų leidžiamas išskaičiuoti sumas.
Antstolių požiūriu, lengvatos skolininkams turėtų būti suteikiamos ne „urmu“, bet tikslingai. Pavyzdžiui, būtų galima suteikti 3 mėn. „skolų atostogas“ ir dar 3 mėn. 50 proc. sumažintų išskaitų dydžių laikotarpį dirbti pradėjusiems asmenims. Kitiems skolininkams būtų racionalu mažinti išskaitas iš darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų tik tada, kai to objektyviai reikia – t. y., antstoliui įvertinant konkretaus skolininko situaciją pagal aiškiai nustatytas taisykles ir priimant optimalų sprendimą.
