Ekonomikos ekspertų ir vadovų konferencijos 2009-2010 metais buvo sausakimšos, ir perkaitimo priežastimis bei pasekmėmis tuomet domėjosi ir tie, kuriems ekonominiai terminai nieko nesakė.
Visai kitokie situacija 2019 m., kai “Valstybės“ rengiamoje Ekonomikos metų konferencijoje diskusiją apie galimą finansų krizę klauso mažiau nei pusė salės.
Patarimas – stebėti Kiniją
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, ne kartą lyginęs šiandieninę situaciją su 2008-2009 m., ketvirtadienį vėl daugiausia kalbėjo apie stabilią ekonomiką. Krovinių gabenimo indeksas rodo stabilizaciją, kaip ir investuotojų lūkesčiai, sakė jis.
Tiesa, tokia olimpinė ramybė buvo ir prieš 11-12 metų, artėjant didžiajai krizei – tuomet TVF prognozavo, kad septynios valstybės patirs nuosmukius. Tokią pačią prognozę TVF pateikė ir šįmet.
Tačiau orakulai prašovė smarkiai – nuosmukį patyrė per 90 pasaulio valstybių.
„Tikimybė, kad bus slystelėjimas, yra išaugusi labiausiai per dešimt metų“, – sakė N.Mačiulis.
Tarp nerimą keliančių tendencijų – Kinijos ir JAV prekybos karas. Šiandien jau akivaizdu, kad Kinijos eksportas ir investicijos mažėja, o kinai interneto paieškos sistemoje ieško informacijos apie atleidimą iš darbo. Kinijos skola yra itin didelė. Visa tai N.Mačiulis išskyrė kaip galimą grėsmę, kuri gali sutrikdyti pasaulio finansų rinkas.
Kita problema – pasaulio rinkose yra tiek daug laisvų pinigų, tad jei jie bus investuojami rizikingai, gali sukelti pasitikėjimo griūtį
Temperatūra žemesnė
Apie ekonomikos darganą ir Lietuvos ūkio stogą kalbėjęs Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus konferencijoje sakė, kad šiandien pasaulio ūkio temperatūra gerokai žemesnė nei prieš ekonomikos krizę, drebinusią prieš dešimt metų.
Vartotojų kainų augimas Lietuvoje, pasak jo, gerokai lėtesnis nei prieš tuometinę krizę, infliacijos tempas yra artimas Europos Centrinio Banko vidurkiui.
Be to, kreditas mažiau finansuoja vartojimą, įsiskolinimas tapo tvaresnis, kai prieškriziniu laikotarpiu įsiskolinimas augo smarkiai, išskyrė Lietuvos banko atstovas.
„Būsto įperkamumas istoriškai aukštas, išnyko devalvacijos rizika, sumažėjo palūkanų šuolio tikimybė“, – vardino G.Šimkus.
Kita vertus, jis priminė, kad Lietuvos padėtis buvo vertinama gerai ir prieš 2008 m. krizę. Valstybės skola dabar didesnė, rezervai mažesni ir nepakankami galimam sukrėtimui.
Lietuvos banko atstovas išskyrė transporto paslaugų eksporto dalį Lietuvoje, kai sukuriamas BVP išaugo kelis kartus. „Jų sėkmė priklausys nuo to, kaip kitiems seksis“, – sakė jis, turėdamas mintyje nuotaikas visoje Europoje, kur veikia mūsų vežėjai.
Bankininkystės konsultacijų bendrovės „Evernord“ vadovė Jolanta Jurga Ekonomikos konferencijoje pristatė naują tyrimą, kuris rodo, kad 65 proc. pasaulio ekonomistų mano, kad nauja krizė priartės 2020 m. pabaigoje. 10 proc. mano, kad tai atsitiks šių metų pabaigoje, o 25 proc. stato už 2021 m.
