Prieš beveik 10 metų R.Šadžius, būdamas finansų ministru, sąmoningai nutylėjo apie artėjančią krizę. Tai jis aiškino tuo, kad norėjo išlaikyti gyventojų pasitikėjimą bei užtikrinti lengvesnes skolinimosi galimybes.
Trečiadienį dėl to, kaip Lietuvos valdžia reagavo į artėjančią krizę, jis liudijo Seimo biudžeto ir finansų komitete, kur teigė, kad dideles biudžeto išlaidas lėmė sprendimas didinti tarnautojų algas bei pūsti kitas išlaidas. R.Šadžius Seimo narius įtikinėjo, kad jis, kaip finansų ministras, net ir įspėjęs apie artėjančią krizę, nieko nebūtų galėjęs padaryti.
Jis tikino, kad jo atsistatydinimas tada nieko nebūtų pakeitęs. R.Šadžius finansų ministras buvo 2007–2008 m. Gedimino Kirkilo Vyriausybėje.
Pažymą matė, bet ne tik
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas klausė R.Šadžiaus, ar jis yra matęs garsiąją komitete anksčiau liudijusio finansų ministerijos tuometinio Makroekonomikos skyriaus vadovo paviešintą Ričardo Kasparavičiaus pažymą, tuomet įspėjusią apie būsimą krizę. Į šį įspėjimą tuometinė valdžia iš esmės nereagavo.
„Kai buvau finansų ministras, stengiausi palaikyti ministerijoje laisvą akademinę atmosferą“, – sakė R.Šadžius. Jis teigė, kad R.Kasparavičius buvo vienas iš autorių, rengusių ministerijos įžvalgas apie makroekonomiką. Tačiau tuo metu būta įvairių prognozių, pasiūlymų. Ir viena nuomonė ar analizė negalėjo lemti esminių sprendimų.
R.Šadžius teigė, kad informacija buvo teikiama ir Vyriausybės kanceliarijai, apie tai buvo informuotas ir premjeras.
Pirmieji rimčiausi įspėjimai apie sparčiai besitraukiančią Lietuvos ekonomiką, pasak R.Šadžiaus, buvo 2007 metų rugsėjį. Tačiau tuo metu nebuvo įmanoma įsivaizduoti, koks bus ekonomikos nusileidimas – kietas ir greitas ar lėtas ir minkštas.
„Viskas vyko pagal lėto nusileidimo scenarijų. Niekas nesugebėjo prognozuoti 2009 metų rezultatų. Kai buvo tvirtinamas tų metų biudžetas, tikėtasi, kad ekonomika smuks keturiais procentais. Suprognozuoti tokio lūžio, koks įvyko, nepavyko“, – pripažino jis. Analizes atlikdavo specialistai be politikų įsikišimo, pridūrė jis.
Tuomet buvo sutarta, kad verslas turi būti informuojamas apie dideles rizikas, pavyzdžiui, prarasti darbo jėgą.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Algis Palionis teiravosi, ar Valstybės kontrolė ir kitos institucijos teikdavo analizes, prognozes. „Jie neturėjo jokių pajėgumų. Dabar Valstybės kontrolė gali nepriklausomai atlikti makroekonominių prognozių vertinimą. Žinoma, aptarinėjama ir tuomet buvo.
Gąsdino latvių pavyzdys
Buvo svarstomi įvairūs skolinimosi variantai, prisiminė R.Šadžius. Jis teigė, kad kreiptis į Tarptautinį Valiutos Fondą buvo menkos galimybės. „Nuo tokių svarstymų mus stabdė Latvijos situacija. Mus neramino didelis TVF spaudimas devalvuoti latą. O tai galėjo pakirsti ir Estijos kroną, ir Lietuvos litą“, – sakė R.Šadžius.
Tiesa, TVF visgi pareikalavo 2009 metais sumažini atlyginimus valstybės sektoriuje 15 procentų, sakė jis.
„Visi suprato, kad turėti TVF skolą yra nepuošiantis dalykas. Latvija pasinaudojo trumpalaike TVF pagalba, ir stengėsi greitai ja atsikratyti“, – prisiminė tuometinis finansų ministras.
R.Šadžius priėjo išvadą, kad Lietuva, nesikreipdama į TVF pagalbos, vėliau iš to laimėjo, nes esą galėjo pigiau pasiskolinti.
Sako nesantis ekonomistas
Jis teigė nesantis ekonomikos ekspertas. „Finansų ministras neprivalo būti ekonomikos ekspertas. Svarbu yra politinis procesas“, – teigė R.Šadžius, kuris mano, kad politinė situacija krizės metu ir po jos yra verta analizės.
Europos audito rūmuose dirbantis R.Šadžius, kurio metinis atlyginimas gerokai viršija 300 tūkstančių eurų, buvo pakviestas į Seimo komitetą, kuris aiškinasi aplinkybes, lėmusias 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius.
R.Šadžius finansų ministru buvo 2007–2008 m. Gedimino Kirkilo Vyriausybėje.
Tuometiniai pagalbos mechanizmai buvo žemesniame lygyje nei šiuo metu. „Dabar klausimai būtų sprendžiami kitaip“, – teigė R.Šadžius. Palyginęs šiandienos situaciją su prieškrizine Lietuva, jis teigė matąs panašumų.
Jis priminė, kad tuomet nebuvo atsakingų skolinimosi taisyklių, kurias neseniai yra priėmęs Lietuvos bankas. „Tada manėme, kad kreditavimą reikia pristabdyti, bet ne per greitai. Tačiau bankai tai padarė greičiau“, –prisiminė R.Šadžius.
Prie to, kad komerciniai bankai pradėjo stabdyti kreditavimą, prisidėjo ir Lietuvos bankas, pareiškė R.Šadžius.
Reikalavo atsakomybės
Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas klausė, kodėl buvo nuspręsta didinti išlaidas, pavyzdžiui, pensijas, tada, kai jau buvo matyti artėjančios krizės užuomazgos. R.Šadžiaus teirautasi, koks buvo jo, kaip tuometinio finansų ministro, vaidmuo ir atsakomybė.
2008 metų biudžetas, pasak jo, buvo teikiamas laikantis fiskalinės drausmės įstatymo, taigi be didesnio deficito. Tiesa, tuometinis premjeras G.Kirkilas komitete yra kalbėjęs kitaip.
„Lehman Brothers“ žlugimas kardinaliai pakeitė situaciją. Biudžetas būtų įvykdytas, jei ne tie įvykiai. Mokesčių nesurinkimo problemos iškilo tik 2008 metų pabaigoje“, – sakė R.Šadžius. Jis prisipažino, kad buvo politinis spaudimas didinti algas tarnautojams, pensijas.
2007 metų liepos mėnesį, pasak jo, prieš Vyriausybės valią buvo padidinti valstybės tarnautojų atlyginimai. Tą padarė Seimas. Tad bendras krūvis padidėjo 893 milijonais litų.
2008 metais irgi padaryti „kai kurie sprendimai, kuriuos vėliau teko taisyti“, – pridūrė R.Šadžius.
Beje, po liudijimo apie krizę R.Šadžius liko sėdėti komitete, nes pristatė Europos audito ataskaitą.
Anksčiau komitete dėl krizės priežasčių aiškinosi buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė, Finansų ministerijos pareigūnai. Lapkričio mėnesį į komisijos posėdį kviečiama parlamentarė, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
