Taip manančių gyventojų per metus padaugėjo 2 procentiniais punktais iki 79 proc., o skeptiškai projektą vertinančių dalis išliko nepakitusi – 6 proc., rodo tyrimų bendrovės „Sprinter Research“ atlikta apklausa.
„Tyrimas parodė, kad gyventojai įžvelgia judumo ir karinio mobilumo stiprinimo svarbą, strateginę naudą. Gyventojai vertina „Rail Baltica“ ekonominį ir infrastruktūrinį potencialą bei domisi, kokios svarbos ir masto šis projektas yra“, – pranešime sakė LTG antrinės įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
Anot tyrimo, daugiau kaip pusė – 58 proc. respondentų tikisi teigiamo projekto poveikio šalies turizmui ir susisiekimui su Europa, o manančių, kad padidės Lietuvos saugumas ir pagerės karinis mobilumas, per metus padaugėjo dukart iki 21 proc.
7 proc. gyventojų teigė, kad „Rail Baltica“ užtikrins greitesnį ir patogesnį regioninį bei tarptautinį susisiekimą traukiniais, o 49 proc. – patys dažniau naudotųsi geležinkelių transportu.
Apklausos duomenimis, 40 proc. respondentų ekonominę „Rail Baltica“ naudą įvardijo kaip svarbiausią, 24 proc. svarbiausia išskyrė socialinę, o 54 proc. – asmeninę naudą.
76 proc. apklaustųjų mano, kad „Rail Baltica“ gerina Lietuvos kaip modernios valstybės įvaizdį.
BNS primena, kad visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Tyrimas atliktas 2024 metų pabaigoje, jo metu apklausta 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.
