Jaunosios kartos baimės ir inovatyvumas
SBA grupei priklausančios robotų diegimo įmonės „Robotex“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa atskleidė, kad nors didelė dalis šalių gyventojų teigia nematantys rizikos ateityje darbą prarasti dėl robotizacijos, nerimą dėl to jaučia jauni specialistai.
Pavyzdžiui, Lietuvoje net 40 proc. 20-24 metų respondentų mano, kad jų darbo vietas pakeis robotai, tačiau vieni dėl to yra ramūs ir neišgyvena, o kiti – nerimauja. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje tokią pačią nuomonę turi kiek jaunesni, dar į darbo rinką neįsilieję ar neseniai darbus susiradę, 16-19 metų jaunuoliai, atitinkamai 41 proc. ir 42 proc.
„Daugiau nei trečdalis jaunuolių, kurie jau įžengė arba dar tik įžengs į darbo rinką mano, kad ateityje jų darbo vietoje bus įdarbintas robotas – tai gali būti nerimą kelianti tendencija. Vis dėlto, didžioji dalis šio amžiaus žmonių, kurie užaugo išmaniųjų technologijų apsuptyje, dėl to nesibaimina. Jauni žmonės tikrai supranta, kad tobulėjant technologijoms robotai gebės atlikti vis daugiau užduočių.
Manau, kad tokia tendencija tik išryškina jaunosios kartos suvokimą, kad darbo rinkoje vis paklausesni bus specialistai, kurie geba spręsti problemas, inovuoti, valdyti robotus ir sėkmingai dirbti komandoje kartu su kitais“, – teigia „Robotex“ vadovas Vytautas Kazlauskas.
Vyresnioji karta darbo rinkoje jaučiasi saugiai dėl patirties
Baltijos šalių gyventojų apklausa taip pat atskleidė, kad saugiausiai savo darbo vietose jaučiasi vyresni specialistai. Lietuvoje net 70 proc. 45-54 metų respondentų mano, kad ateityje jų darbo robotas pakeisti negalės. Estijoje tokių – 66 proc.
Tuo tarpu Latvijoje ramiausiai jaučiasi kiek jaunesni specialistai – 67 proc. 25-34 metų respondentų teigia, kad jų darbų robotai ateityje nepakeis.
„Vyresni profesionalai, kurie darbo rinkoje patirtį kaupė jau 15-20 metų, yra svarbi darbo rinkos dalis. Jų nuomonę apie robotizaciją ir ramų požiūrį į šį procesą gali lemti sukauptos žinios ir patirtis, suvokimas, kad savo įgūdžius ateityje galės orientuoti į tuo metu darbo rinkai aktualius iššūkius arba keisti karjeros kelią. Be viso to, rinkos profesionalai dažniausiai ne tik puikiai išmano savo tiesioginį darbą, bet ir yra išsamiai susipažinę su rinka, konkurentais, gali numatyti pokyčius. Šiuo atveju tarp respondentų vyrautų nuomonė, kad jų patirties ir žinių robotai, dirbtinis intelektas ateityje – nepakeis. Vis dėlto, vyresniųjų ramų požiūrį į savo darbo vietą ateityje taip pat gali lemti ir bendras požiūris į technologijas ir kiek plačiai jos gali būti naudojamos vertinant ateities perspektyvą”, – teigia V.Kazlauskas.
Abi šias tendencijas patvirtina ir tai, kad visose Baltijos šalyse būtent vadovaujančias pozicijas užimantys gyventojai nemano būsiantys pakeisti robotų. Lietuvoje vadovai jaučiasi ramiausiai – net 82 proc. jų teigia, kad ateityje jų robotai nepakeis, Latvijoje – 72 proc., o Estijoje – 77 proc.
Tuo tarpu visose šalyse būtent studentai dažniausiai mano, kad jų darbo vietas pakeis robotai, tačiau didžioji dalis to nesibaimina. Lietuvoje – 23 proc. mano, kad darbo vietai grėsmė yra, tačiau 16 proc., dėl to nesijaudina. Atitinkamai Latvijoje 50 proc. ir 32 proc. ir Estijoje – 37 proc. ir 27 proc.
