Gerokai mažiau, arba kas trečias (33 proc.) apklausos dalyvis patvirtino, kad naudojasi 2-3 bankų paslaugomis, dar 3 proc. yra net 4-5 bankų klientai. Visiškai bankų paslaugomis nesinaudoja 2 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu į klausimą negalėjo arba nežinojo ką atsakyti 3 proc. respondentų.
Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška sako, kad prisirišimas prie vieno banko atspindi ypač konservatyvų požiūrį į finansų sektorių.
„Vis dar stebima tendencija, kad daugeliui finansinio sektoriaus klientų priimtiniausias būdas gauti paslaugas iš vienų rankų. Sutikčiau, nėra gerai, kuomet bankų sistemoje „kabo“ daugybė tuščių sąskaitų, kurios atidarytos tik dėl turėjimo fakto ir yra neaktyvios – su jų uždarymu šalis jau susitvarkė.
Kita vertus, tik pats vartotojas lemia, kaip jis renkasi prekę ar paslaugą, kiek įdeda pastangų ir kokiais argumentais vadovaujasi. Štai kodėl dalį kritikos, neva bankai nekonkuruoja tarpusavyje, norėtųsi adresuoti vartotojams. Panašu, kad kol kas jiems patiems to stipriai nereikia“, – teigia J.Ivaška.
Vis dėlto, detalesnis respondentų portretas leidžia pamatyti ir sąlyginai teigiamų aspektų, analizuojant finansų rinkos klientų elgesį.
„Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, vyriausio amžiaus respondentai, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai, kaimų vietovės gyventojai dažniau mini, kad naudojasi tik vieno banko paslaugomis.
Tuo tarpu 36-55 metų tyrimo dalyviai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių ar rajonų centrų gyventojai dažniau teigia, jog naudojasi kelių bankų paslaugomis.
Pasak J.Ivaškos, skirtumas tarp šių dviejų grupių klientų yra pakankamai ryškus.
„Turime didelį skaičių žmonių, kurie bankų paslaugomis naudojasi ribotai. Galimai jiems į kortelę pervedama pensija ar kita valstybės išmoka, mažos pajamos verčia riboti savo poreikius ir nėra poreikio kreiptis paskolos ar lizingo.
Be to, atokiau gyvenantys kaimo vietovių gyventojai paprastai kur kas dažniau naudojasi grynaisiais pinigais. Tuo tarpu kelių bankų konkurenciją išnaudoja, tikėtina, ekonomiškai aktyvūs žmonės, gyvenantys tankiai apgyvendintose vietovėse, o jų išsilavinimas ir didesni poreikiai lemia sprendimo kritiškumą“, – pastebi J.Ivaška.
Remiantis apklausos respondentų charakteristikomis, labiausiai konkuruoti bankus skatina aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų grupė. Mažiausiai, arba 40 proc. šios grupės atstovų naudojasi tik vieno, net 50 proc. – dirba su 2-3 bankais, o likęs dešimtadalis mato poreikį paskirstyti finansinius poreikius 4-5 bankams.
Konservatyviausiai elgiasi ūkininkai. Būtent jie yra ta gyventojų grupė, kurios net 70 proc. atstovų naudojasi tik vieno banko teikiamomis paslaugomis, tik 20 proc. yra 2-3 bankų klientai. Net kas dešimtas ūkininkas išvis nesinaudoja jokiomis bankų paslaugomis, kai net tarp studentų ir moksleivių (6 proc.) ar pensininkų (1 proc.) tokių yra mažiau.
„Spinter tyrimai“ apklausą atliko šiemet balandžio 20-28 dienomis, joje dalyvavo 1008 respondentai, kurių amžius buvo 18-75 metai.
