Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliktos apklausos dalyviai per ateinančius penkerius metus daugiausia dėmesio norėtų skirti sveikatai gerinti ir kasdieniams įpročiams keisti. 41 proc. respondentų Lietuvoje paminėjo, kad nori pagerinti savo sveikatos būklę ir keisti gyvenimo būdą, Estijoje tai paminėjo 44 proc. respondentų.
Latvijos gyventojams sveikatos gerinimas taip pat buvo pirmoje vietoje, tačiau šį atsakymą rinkosi kiek mažiau respondentų – 38 proc. Sveikatos gerinimo ir gyvenimo kokybės tema aktualesnė buvo moterims – tarp prioritetų sveikesnį gyvenimo būdą ir subalansuotą dienos ritmą įvardijo 35 proc. vyrų ir 47 proc. moterų Lietuvoje, o Latvijoje – 33 proc. vyrų ir 43 proc. moterų.
Antras populiariausias pasirinkimas visose trijose Baltijos šalyse buvo išvyka į ilgą kelionę – tokį planą turintys įvardijo 35 proc. apklaustųjų Lietuvoje, 34 proc. Latvijoje ir 30 proc. Estijoje. Populiariausių tikslų trejetuką užbaigė automobilio įsigijimas – Lietuvoje automobilį per artimiausius kelerius metus norėtų įsigyti 28 proc. respondentų, Latvijoje ir Estijoje kiek mažiau – atitinkamai 25 ir 23 proc. gyventojų.
„Turint didesnių ar ilgalaikių finansinių tikslų, patariama jiems ruoštis – taupyti, remiantis klasikinėmis finansinio raštingumo taisyklėmis. Ilgalaikiai planai, tokie kaip sveikatos gerinimas, aplinkai mažiau kenksmingo automobilio pirkimas, studijų įmokos, įmonės steigimas ar didesnės kelionės planavimas, reikalauja ilgalaikių investicijų. Pirmasis žingsnis, siekiant tokius tikslus įgyvendinti – sudaryti biudžetą, nes tai padeda įvertinti, kokias išlaidas galime sumažinti, kad galėtume papildomai sutaupyti.
Pagrindinė biudžeto sudarymo taisyklė: apie 50 proc. mėnesio pajamų skiriama būtinosioms reikmėms – būsto paskolai ar nuomai, mokesčiams, išlaidoms maistui, sveikatos apsaugai, 30 proc. – drabužiams, pramogoms, vaikų kišenpinigiams ir kitoms kintamoms išlaidoms, o 20 proc. – taupyti ir investuoti.
Norint daugiau lėšų skirti taupyti, ilgalaikiams tikslams, tenka koreguoti kitas išlaidas, todėl biudžetą planuoti yra labai svarbu“, – sako Rūta Ežerskienė, „Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
18 proc. Lietuvos, 16 proc. Estijos ir 15 proc. Latvijos gyventojų kaip vieną pagrindinių tikslų per artimiausius penkerius metus įvardijo darbo keitimą. Šeimą sukurti norėtų 11 proc. Lietuvos ir Estijos gyventojų, Latvijoje kiek daugiau – 13 proc. apklaustųjų.
Tik 4 proc. Lietuvos gyventojų norėtų persikelti gyventi į užsienį, o kaimynai kur kas mažiau prisirišę prie gimtosios šalies – Estijoje tokį norą įvardijo 8 proc., o Latvijoje – 9 proc. apklaustųjų.
