Apklausa: prieš šildymo sezoną vartotojai bandė susikurti finansinę „pagalvę“

Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc. respondentų savo finansinių įpročių vasarą niekaip nepakeitė. Apklausą inicijavusio Medicinos banko Komercijos departamento direktoriaus Juliaus Ivaškos vertinimu, vartotojų nerimas yra akivaizdus.

„Šaltasis metų laikas, kurio metu išlaidos tradiciškai išauga, visuomet yra vienas iš didžiausių vartotojų dirgiklių. Tai, kad tik vienas iš trijų į artėjantį rudenį nekreipė dėmesio yra tikrai iškalbingas faktas, parodantis situacijos rimtumą. Artėjanti žiema, didėjančios palūkanų normos, infliacija ir kainų šuolis – nuo maisto iki elektros – palies arba jau palietė bene visus. Tokios situacijos primena, kaip svarbu turėti santaupų ir būti pasiruošus galimai krizei, nes sunkmetis ateina neplanuotai“, – sako J.Ivaška.

Populiariausi – konservatyvūs sprendimai

Apklausos metu dalyviai galėjo rinktis ne vieną atsakymą, bet daugiausiai, arba 33 proc., balsų atiteko pastangoms mažinti išlaidas vasarą, o 30 proc. patikino, kad taupė papildomai. Anot Medicinos banko Komercijos departamento vadovo, tai yra konservatyvus būdas pasyviai sukaupti didesnį finansinį rezervą, ruošiantis neišvengiamam išlaidų augimui.

Vasarą išlaidas daugiausiai karpė bedarbiai (44 proc.), pensininkai (40 proc.) ir namų šeimininkės/-ai (37 proc.). Tačiau išlaidas mažinimo linkme peržiūrėjo ir 22 proc. aukščiausio lygio vadovų, kurių pajamos nepalyginamai didesnės nei pirmųjų dviejų respondentų grupių. Papildomą taupymą ir vėl rinkosi daugiausiai bedarbių (38 proc.) bei pensininkų (35 proc.).

„Apklausos rezultatai atskleidė, kad esminius sprendimus priimantys aukščiausio lygio vadovai iš visų įmanomų priemonių dažniausiai rinkosi būtent papildomą taupymą. Tokį atsakymo variantą pažymėjo 35 proc. šios respondentų grupės atstovų. Šie žmonės puikiai supranta, kaip yra svarbu susikurti ir turėti finansinę saugumo pagalvę, o kad jos neprireiks tikriausiai nebetiki niekas. Idealiu atveju kiekvienas namų ūkis turėtų turėti bent 3-6 mėnesių dydžio išlaidų „pagalvę“, – pastebi J.Ivaška.

Didžiausią spaudimą patiria uždirbantys mažiausiai

Akivaizdu, kad brangymetis skaudžiausiai atsiliepia uždirbantiems mažiausiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui sudaro iki 300 eurų. Jie daugiausiai taupo, karpo išlaidas (po 32 proc.), beveik kas penktas vasarą bandė užsidirbti papildomai.

Tuose namų ūkiuose, kurių vienam nariui mėnesio pajamos viršijo 700 eurų, didžiausia dalis (43 proc.) leido savo finansiniame elgesyje nekeisti nieko. Tačiau po 29 proc. jų ir labiau taupė, ir net karpė išlaidas, 16 proc. bandė užsidirbti papildomai.

„Prasidėjus 2022 metų rudeniui, iš esmės matome standartinį vaizdą. Sunkmetį jaučia ar dar tik nujaučia visi, tikriausiai nebus tokio asmens, kurio brangymetis nepaliestų. Iš kitos pusės,

sunkiausia našta ir vėl tenka tiems, kurių pajamos mažiausios. Jiems suvaldyti situaciją bus ypač sunku“, – teigia J.Ivaška.

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko rugpjūčio 25-rugsėjo 2 dienomis. Joje sudalyvavo 1006 respondentai, kurių amžius sudarė 18-75 metus.